Nkė (gr. Nikē), graikų mitologijoje – pergalės deivė. Okeanidės Stiksos ir titano Krijo sūnaus Palanto duktė. Jėgos, Galios ir Pavydo personifikacijos sesuo. Nuolat būdavo Olimpe šalia Dzeuso. Dzeusui pakvietus dievus į kovą su titanais Nikė atvyko pirmoji. Dalyvavo ne tik karuose, bet ir varžybose. Sparnuotoji Nikė – Dzeuso ir Atėnės atributas; šie dievai dažnai būdavo vaizduojami su Nikės statulėle rankoje. Olimpijoje, Dzeuso šventykloje, Dzeusas dešinėje rankoje laikė Nikės statulėlę iš aukso ir dramblio kaulo. Prie visų dievo sosto kojų stovėjo šokančią Nikę vaizduojančios statulėlės. Nikės garbei Aleksandras Makedonietis 306 prieš Kristų makedonų laimėto Hidaspo mūšio vietoje prie Hidaspo (dabar Džhelamas) įkūrė Nikėjos (dabar İznik) miestą.
Dažniausiai Nikė buvo vaizduojama sparnuota (žymiausia yra apie 190 prieš Kristų sukurta Samotrakės Nikės skulptūra). Romėnų mitologijoje Nikę atitinka Viktorija.