Nikijas

Nkijas (Nikias) 470 pr. Kr. 413 08 pr. Kr., Atėnų politikos ir karo veikėjas.

Per Peloponeso karą (431–404 pr. Kr.) vienas Atėnų politinių vadovų. Labai turtingas. Įtakingu tapo Periklio laikais. Po Periklio mirties (429 pr. Kr.) – konservatyvios grupuotės lyderis. 427–423 pr. Kr. sėkmingai vadovavo karo žygiams prieš Spartą ir jos sąjungininkus. 421 pr. Kr. Nikijo iniciatyva su Sparta buvo sudaryta taika (vadinamoji Nikijo taika). Jai žlugus Nikijas 415 pr. Kr. buvo išrinktas vienu kariuomenės, kuri iš pradžių sėkmingai kovojo Sicilijoje, vadų. Vėliau, Nikijui delsiant tęsti kovos veiksmus, į Siciliją atvyko Spartos kariuomenė (414 pr. Kr.). Padėti Nikijui 413 pr. Kr. pavasarį atvyko Demosteno vadovaujama kariuomenė; Nikijas buvo laikinai nušalintas nuo vadovavimo.

413 pr. Kr. prie Sicilijos salos dviejuose jūrų mūšiuose atėniečių laivynas buvo sunaikintas. Besitraukianti atėniečių kariuomenė pasidalijo į dvi dalis; Nikijo vadovaujamas avangardas patyrė didžiulių nuostolių ir pasidavė siciliečiams prie Asinaro upės (Sicilijos pietryčiai). Paimtas į nelaisvę Nikijas buvo nužudytas.

Antikos autorių Tukidido, Aristotelio, Ksenofonto, Plutarcho ir kitų kūriniuose Nikijas vertinamas dviprasmiškai: vadinamas filantropu, teisingu žmogumi, sumaniu karo vadu, bet neryžtingu esant lemtingoms aplinkybėms, liaudies palankumą pelniusiu pinigais ir nuolaidžiavimu, perdėtai religingu ir net prietaringu politiku.

879

-Nikijo taika