Rainov Nikolaj (Nikolajus Ráinovas) 1889 01 01Kesarevo (Veliko Tirnovo sr.) 1954 05 02Sofija, bulgarų rašytojas, meno istorikas. B. Rainovo tėvas. Bulgarijos mokslų akademijos narys (1945). 1908 baigė Dvasinę seminariją Sofijoje. 1911 studijavo filosofiją Sofijos universitete (dėl lėšų trūkumo nebaigė). Dirbo raštininku. Dalyvavo I pasauliniame kare kaip karo korespondentas. 1919 baigė Valstybinę dailės ir industrijos mokyklą Sofijoje (dabar Dailės akademija). Keliavo po Egiptą, Siriją, Palestiną, Graikiją ir Italiją. 1922–27 dirbo bibliotekininku Plovdivo bibliotekoje. 1925–27 gyveno Paryžiuje. Dirbo žurnalų Zenica, Orfej, laikraščių Kambanar, Anchira vyriausiuoju redaktoriumi. 1927–50 meno istorijos profesorius Dailės akademijoje Sofijoje. 1912 Anonimo slapyvardžiu išleido pirmąją knygą Bogomilų legendos (Bogomilski legendi). Už romaną Tarp dykumos ir gyvenimo (Meždu pustinjata i života 1919) apie nekanoninį Jėzaus Kristaus žemiškąjį nuodėmingą gyvenimą 1919 atskirtas nuo Bulgarijos stačiatikių bažnyčios. Sukūrė ir išleido rinkinį Pasakos iš viso pasaulio (Prikazki ot cjal svjat 30 t. 1930–34). Grožinėje kūryboje ryšku simbolizmas, misticizmas, ji artima magiškojo realizmo stilistikai. Parašė veikalus Plastinių menų istorija (Istorija na plastičnite izkustvota 12 t. 1931–39), Amžinybė mūsų literatūroje (Večnoto v našata literatura 9 t. 1941), poezijos, filosofijos traktatų, darbų taikomosios dailės, folkloro, etnografijos klausimais. Išliko daugiau kaip 80 tomų literatūros ir istorijos kūrinių (daugelis neišleista). Išvertė F. Nietzsche’s Taip kalbėjo Zaratustra (1919). Sukūrė dailės kūrinių.
692