Niùrnbergo procèsas, teismo procesas, kuriame kaip karo nusikaltėliai buvo nuteisti 24 buvusios nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) vadovai ir pripažintos nusikalstamomis svarbiausios nacių organizacijos. Vyko Niurnberge 1945 11 20–1946 10 01.
Pasirengimas ir teisinis pagrindas
Didžiosios Antrojo pasaulinio karo (1939–45) valstybės Sąjungininkės (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, SSRS) nusprendė teisti Vokietijos bei kitų valstybių karo nusikaltėlius ir teismo organizavimo principus aptarė Teherano (1943), Jaltos ir Potsdamo (abi 1945) konferencijose, dalyvauti procese buvo pakviesta ir Prancūzija. Teisinį proceso pagrindą sudarė 1945 08 Londone pasirašyta chartija dėl Ašies valstybių karo nusikaltėlių persekiojimo ir tai, kad pagal 1945 05 Vokietijos kapituliacijos protokolą aukščiausią valdžią Vokietijoje perėmė Sąjungininkų Kontrolės taryba. Kaltinimai dėl agresyvaus karo suplanavimo ir sukėlimo, dėl Hagos konvencijose civilizuotų valstybių nustatytų kariavimo papročių nesilaikymo, dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui buvo pareikšti nacių Vokietijos vadovaujantiems asmenims ir septynioms organizacijoms: Nacionalsocialistų partijos vadovybei, SA, SD, SS, gestapui, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (vermachto) aukščiausiajai vadovybei (OKW) ir Generaliniam štabui. Kaltinimai dėl nusikaltimų, padarytų iki Antrojo pasaulinio karo pradžios (1939 09 01), nebuvo pateikti. Kaltinimai buvo grindžiami originaliais Vokietijos karo, diplomatiniais, kitais dokumentais, kurie pateko Sąjungininkams.
Niurnbergo proceso teisiamieji: trečioje eilėje iš kairės Hermannas Goeringas, Rudolfas Hessas, Joachimas von Ribbentropas, Wilhelmas Keitelis, Ernstas Kaltenbrunneris, Alfredas Rosenbergas, Hansas Frankas, Wilhelmas Frickas, Juliusas Streicheris, Waltheris Funkas, ketvirtoje eilėje Karlas Doenitzas, Erichas Raederis, Balduras von Schirachas, Fritzas Sauckelis, Alfredas Jodlis, Franzas von Papenas, Arthuras Seyss‑Inquartas, Albertas Speeris, Konstantinas von Neurathas ir Hansas Fritzsche
Proceso eiga ir nuosprendis
Iš viso įvyko 403 vieši teismo posėdžiai, apklausta 116 liudytojų. Nuosprendis paskelbtas 1946 09 30–10 01. H. W. Göringas, W. Keitelis, E. Kaltenbrunneris, J. von Ribbentropas, A. Rosenbergas, H. Frankas, W. Frickas, J. Streicheris, F. Sauckelis, A. Jodlis, A. Seyssas‑Inquartas ir M. Bormannas (šis – už akių) nuteisti mirties bausme pakariant (nuosprendis įvykdytas 1946 10 naktį iš 15 į 16; H. W. Göringas nusižudė prieš jo įvykdymą), R. Hessas, W. Funkas, E. Raederis – kalėjimu iki gyvos galvos (dėl blogos sveikatos E. Raederis paleistas 1955, W. Funkas – 1957), Balduras von Schirachas ir A. Speeras – 20 m,, Konstantinas von Neurathas – 15 m., K. Dönitzas – 10 m. kalėti. Nuteistųjų malonės prašymą Kontrolės taryba atmetė. H. Schachtas, Hansas Fritzsche ir F. von Papenas išteisinti. Robertas Ley nusižudė iki proceso pradžios. Gustavas Kruppas pripažintas nepagydomu ligoniu, jo atžvilgiu byla sustabdyta. Nacionalsocialistų partijos vadovybė, gestapas, SD ir SS pripažintos nusikalstamomis organizacijomis. Nuteistieji kalėti 1947 perkelti į Spandau kalėjimą.
Niurnbergo proceso reikšmė
Po Niurnbergo proceso kilo judėjimas dėl nuolatinio tarptautinio baudžiamojo teismo steigimo; Jungtinės Tautos 1946 patvirtino Tarptautinio karo tribunolo įstatus ir nuosprendžio principus. Niurnbergo procesas turėjo didelę įtaką tarptautinės baudžiamosios teisės plėtotei, jo sprendimai – 1948 Genocido konvencijos, 1948 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, 1949 Ženevos konvencijos dėl karo papročių ir karo teisės (Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos) parengimui, 1968 Susitarimui dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui terminų panaikinimo.
Mažieji Niurnbergo procesai
1946–47 amerikiečiai surengė 12 vadinamųjų mažųjų Niurnbergo procesų, kuriuose nuteista 150 generolų, pramonininkų, diplomatų ir kitų (7 iš jų pakarti).
P: Njurnbergskij protsess: Sbornik materialov t. 1–8 Мoskva 1987–99. L: L. Douglas The Memory of Judgment: Making Law and History in The Trials of The Holocaust Yale 2001; A. Weinke Die Nürnberger Prozesse Baden‑Baden 2006; K. J. Heller The Nuremberg Military Tribunals and The Origins of International Criminal Law Oxford 2011; M. Ch. Bassiouni Crimes against Humanity: Historical Evolution and Contemporary Application Cambridge 2011; K. Sellars Crimes Against Peace and International Law Cambridge 2013; Britain and The Holocaust: Remembering and Representing War and Genocide / sud. C. Sharples ir O. Jensen London 2013; S. Sayapin The Crime of Aggression in International Criminal Law: Historical Development, Comparative Analysis and Present State Hague 2014; K. Ch. Priemel The Betrayal: The Nuremberg Trials and German Divergence Oxford 2016; J. Brüggemann Männer von Ehre?: die Wehrmachtgeneralität im Nürnberger Prozess 1945/46: zur Entstehung einer Legende Paderborn 2018; The Nuremberg War Crimes Trial and its Policy Consequences Today / sud. B. A. Griech Baden‑Baden 2020; F. Hirsch Soviet Judgment at Nuremberg: A New History of The International Military Tribunal After World War II Oxford 2020; J. Echternkamp Postwar Soldiers: Historical Controversies and West German Democratization, 1945–1955 New York–Oxford 2020; M. Fleming In The Shadow of The Holocaust: Poland, The United Nations War Crimes Commission, and The Search for Justice Cambridge 2022.
Nürnbergo procesas