Notker III (Nòtkeris III), Notker Labeo, Notker der Deutsche, lot. Notker Teutonicus apie 950? 1022 06 29Sankt Gallen, viduramžių mokslininkas, vertėjas. Benediktinas. Tikriausiai kilęs iš kilmingos Thurgau (Šveicarija) giminės. Vadovavo Sankt Galleno benediktinų vienuolyno mokyklai. Didaktiniais tikslais lotynų kalba parašytus (Katono, Vergilijaus, Terencijaus, Boecijaus, Marciano Kapelos, 5 a.) veikalus pagal 7 laisvųjų menų programą vertė į vokiečių kalbą, sumaišytą su lotynų kalbos elementais, ir juos komentavo. Išvertė logikai, retorikai, aritmetikai, muzikai, astronomijai skirtų tekstų. Laisvuosius menus traktavo kaip pagalbines disciplinas, pagrindiniu tikslu laikė bažnytinių raštų studijas. Vertė Biblijos fragmentus (Jobo knyga, rankraštis neišlikęs), juos komentavo. Notkerio III svarbiausiu nuopelnu laikoma psalmių vertimai (Psalmynas / Psalter, tarp 980 ir 1020). Jas interpretavo remdamasis šv. Augustinu. Mišria lotynų ir vokiečių kalba parašė keletą originalių logikos, vokiečių kalba – muzikos teorijos studijų. Išliko ne visi rankraščiai. Svarbus šaltinis – Notkerio III laiškas (vėliausiai 1017) vyskupui Hugo von Sittenui (998–1017), kuriame Notkeris III išvardija savo darbus. Atsižvelgdamas į vokiečių (alemanų) fonetikos ypatybes nustatė vadinamą Notkerio žodžio pradžios dėsnį, prisidėjo prie rašybos sisteminimo. 10–11 a. Vokietijos raštijoje vyraujant lotynų kalbai jis puoselėjo gimtosios vokiečių kalbos vartojimą. Notkerio III veikla sutampa su senosios vokiečių aukštaičių kalbos periodo pabaiga.
2931