Kobylianska Olha (ukr. Ольга Кобилянська; Olha Kobyliánska) 1863 11 27Gura Gumora (Bukovina) 1942 03 21Černovicai (dabar Černivcai), ukrainiečių rašytoja. Nuo 1891 gyveno Černovicuose. Savamokslė.
Apysakose Žmogus (Ljudyna 1894), Jis ir Ji (Vin i Vona 1895), Caraitė (Carivna), Ką aš mylėjau (Ščo ja ljubyv, abi 1896), Valse mélancolique, Nuolankumas (Pokora, abi 1898) vyrauja moters emancipacijos problemos. Apysakose Per lieptą (Čerez kladku 1912), Ieškant situacijų (1913) nagrinėjo tautinės inteligentijos formavimosi procesą. Socialiniame psichologiniame romane Žemė (Zemlja 1902), apysakoje Vilkė (Vovčicha 1923) ir apsakymuose pavaizdavo Bukovinos kaimą, sunkų valstiečių gyvenimą. Ukrainiečių liaudies dainų motyvais parašė poetinę apysaką Sekmadienio rytą žoleles rinkau… (V nedilju rano zillja kopala… 1909). 1915–23 paskelbė karą smerkiančių apsakymų Nuteisto kareivio laiškas žmonai (Lyst zasudženogo vojaka do svoėji žinky), Pasitinkant likimą (Nazustrič doli, abu 1917), Išprotėjo (Zijšov z rozumu 1923). O. Kobylianskos kūrybai būdinga realizmas, gilinimasis į veikėjų psichologiją.
Olha Kobylianska