Ostrava (Òstrava), miestas Čekijos rytuose, prie Oderio ir jo intakų – Opavos ir Ostravicės – santakos, netoli Lenkijos sienos; Moravijos–Silezijos krašto centras.
Ostrava
288 000 gyventojų (2020; metropolinėje teritorijoje apie 1 mln. gyventojų); trečias pagal gyventojų skaičių (po Prahos ir Brno) Čekijos miestas.
Geležinkeliai ir plentai į Brno, Katowicus (Lenkija). Oro uostas.
Juodoji metalurgija, mašinų (kasybos mašinų, automobilių dalių, metalo konstrukcijų, tiksliųjų prietaisų), chemijos (klijų, lakų, gumos, plastikų, farmacijos), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo ir baldų, popieriaus, maisto pramonė; geležinkelio riedmenų remonto įmonės. Šiluminė elektrinė.
Kasybos ir metalurgijos technikos (įkurtas 1716), Ostravos (1991) universitetai, verslo aukštoji mokykla.
Dramos, lėlių operos teatrai, filharmonija. Kasybos, geologijos, miesto ir kiti muziejai. Planetariumas, astronomijos observatorija. Zoologijos sodas.
2271
Architektūra
Silezijos pilies (13 a. antra pusė, perstatyta ir rekonstruota 1548, 1844 ir nuo 1970) architektūroje vyrauja renesansas. Senoji rotušė (16 a. pirma pusė, bokštas perstatytas baroko stiliumi). Seniausia bažnyčia – gotikinė Šv. Vaclovo (13 a., 14 a. atstatyta po gaisro, 19 a. perstatyta klasicizmo stiliumi), kitos bažnyčios: medinė Šv. Kotrynos (16 a., 2002 po gaisro rekonstruota), barokinė Šv. Juozapo (18 a.), neogotikinė Šv. Pauliaus (1886), neorenesansinė evangelikų (1907); neorenesansinė Dievo Išganytojo katedra (1889, architektas G. Meretty, interjero architektas M. von Ferstelis). Neobarokiniai A. L. Dvořáko teatro rūmai (1907), modernistinė naujoji rotušė (1920) su 85 m aukščio bokštu, secesiniai statiniai (namas Slavia, 1898, architektas D. Böhmas), alaus darykla Ostravar (20 a. pradžia, dabar muziejus).
2271
Istorija
Ostravos pradžia – apie 1276 įkurta Moravská Ostrava. 1278 ji jau turėjo miesto teises, bet iki 18 a. vidurio buvo nedidelis miestelis.
1763 jo apylinkėse rasta akmens anglių. 18 a. pabaigoje jas pradėta eksploatuoti, 19 a. pirmoje pusėje pradėjo veikti kelios metalurgijos įmonės.
20 a. 3 dešimtmetyje prie Moravská Ostravos prijungus greta esančius miestelius ir gyvenvietes (Slezská Ostravą, Vítkovicę, Zábřehą, Hrabůvką, Porubą ir kitas) įkurta vadinamoji Didžioji Ostrava.
Iki 20 a. 10 dešimtmečio Ostravoje pramonė toliau sparčiai plėtota. Po 1994 akmens anglis nustota eksploatuoti.
2271