Otto Loewi

Loewi Otto (Otas Lvis) 1873 06 03Frankfurtas prie Maino 1961 12 25Niujorkas, austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fiziologas, farmakologas.

Išsilavinimas ir profesinė veikla

1896 baigęs Strasbūro universitetą dirbo gydytoju Frankfurte, mokėsi ir dėstė Vokietijos bei Austrijos universitetuose. 1909–38 vadovavo Grazo universiteto Farmakologijos katedrai; profesorius (1909). 1940 išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas iki 1961 dirbo Niujorko universiteto Medicinos mokykloje. Mokslinių tyrinėjimų sritys: angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, inkstų funkcijos, diuretikų poveikis organizmui, kasos ligos, širdį veikiančių glikozidų farmakodinamika, adrenalino poveikis simpatinei nervų sistemai, nervų sistemos fiziologija. 1921 atrado nervinio impulso cheminio perdavimo mechanizmą: dirginant varlės izoliuotos širdies parasimpatines nervines skaidulas lėtėja jos susitraukimai; užlašinus tirpalo, kuriuo perfuzuojama ši širdis ant kitos, nestimuliuotos, širdies, tos širdies susitraukimai, t. p. sulėtėja – į tirpalą išsiskiria nervines sinapses veikianti aktyvi cheminė medžiaga (vėliau nustatyta, kad tai – acetilcholinas).

Otto Loewi

Apdovanojimai

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1936, su H. H. Dale’iu).