Parỹžius (Paris), Prancūzijos sostinė; Île‑de‑France’o administracinio regiono centras.
vaizdas nuo Paryžiaus katedros bokšto
2,14 mln. gyventojų (2020). Paryžius įsikūręs Prancūzijos šiaurinėje dalyje, Paryžiaus Baseino (Šiaurės Prancūzijos žemuma) viduryje, abipus Senos upės (teka į Lamanšo sąsiaurį), prie jos santakų su Marna ir Oise’a. Paryžius sudaro Paryžiaus departamentą (plotas 105,4 km2; suskirstytas į 20 apygardų).
Su kitais, formaliai savarankiškais, bet susiliejusiais su Paryžiumi, Île‑de‑France’o administracinio regiono miestais sudaro aglomeraciją (plotas 2 853 km2; 10,82 mln. gyventojų, 2018). Paryžiaus aglomeracija kartais laikomas visas Île‑de‑Franceʼo regionas, vadinamas Paryžiaus regionu (région parisienne); 12,33 mln. gyventojų (2020).
Paryžius su artimesniais priemiesčiais (mažuoju arba vidiniu priemiesčių žiedu, petite couronne) sudaro Didįjį Paryžių (Grand Paris); plotas 814 km2, 7,03 mln. gyventojų (2016). 2016 įkurta Didžiojo Paryžiaus metropolinė taryba (Conseil métropolitain). Mažasis priemiesčių žiedas apima Aukštutinės Senos, Senos-Saint‑Denis ir Marnos slėnio departamentus (visas 123 jų komunas), 7 komunas Essonneʼo departamente ir Argenteuilʼaus komuną Uazos slėnio departamente.
Paryžiaus gyventojų skaičiaus dinamika pateikta lentelėje. Gyventojų etninė sudėtis labai įvairi, daug imigrantų iš Afrikos (daugiausia Magribo) šalių. Paryžiuje ir jo aglomeracijoje yra Kinijos, Europos šalių, Argentinos, Čilės, Libano, Turkijos, Kurdistano išeivių. Paryžiaus aglomeracijoje 20,5 % gyventojų yra imigrantai (2016).
1
Miesto centre Senos upėje yra 2 salos – Cité (21 ha) ir Šv. Liudviko (15 ha) – Paryžiaus istorinis centras. Senos krantus jungia 37 tiltai. Prekybinis upių uostas (didžiausias Prancūzijoje ir vienas didžiausių Europoje; krovinių apyvarta 20 mln. t, 2008). Didžiausi uostų įrenginiai yra Gennevilliers, Bonneuil‑sur‑Marne’os ir Limay; kanalai jungia su Reino, Ronos, Luaros upėmis. Keleivinis (turistinis) upių uostas (daugiau kaip 7 mln. keleivių, 2008).
Sena Paryžiuje
Geležinkeliai į daugelį Prancūzijos miestų; 6 geležinkelio stotys: Šiaurės, Rytų, Liono, Austerlitzo, Montparnasse’o ir Saint‑Lazare’o. Greitaeigės geležinkelio linijos į Londoną (Eurotuneliu), Lille’į, Briuselį, Bordeaux, Nantes’ą, Marselį, Nicą. Į Paryžių sueina 7 automobilių magistralės.
Tarptautiniai oro uostai: Charles’io de Gaulle’io (dar vadinamas Roissy; į šiaurės rytus nuo Paryžiaus; 72,23 mln. keleivių, 2,16 mln. t krovinių, 2018) ir Orly (Paryžiaus aglomeracijos pietinėje dalyje; 33,12 mln. keleivių, 2018). Mažesni Le Bourget (Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje), Beauvais-Tillé oro uostai. Apie 10 aerodromų, aptarnaujančių vietinius skrydžius.
Metropolitenas (nuo 1900; 16 linijų, jų bendras ilgis 214 km; apie 4,2 mln. keleivių per dieną). Greitaeigis Paryžiaus aglomeracijos priemiestinis geležinkelis. Žiedinė automobilių magistralė – Boulevard Périphérique (nutiesta 1973, ilgis 35 km; kasdien važiuoja apie 1,1 mln. automobilių). Greitkeliai Senos pakrantėmis; daugiau kaip 100 tunelių.
Paryžiuje yra UNESCO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos būstinės, Tarptautinio valiutos fondo Europos biuras, kitos tarptautinės organizacijos. BNP Paribas, Prancūzijos bankas, daugelis kitų Prancūzijos bankų, Paryžiaus birža; daug draudimo bendrovių. Paryžiuje ir jo regione sukuriama 30,5 % Prancūzijos BVP (2016). Paryžiaus regione yra 25 iš 500 turtingiausių pasaulio bendrovių (daugelis jų – La Défense’o verslo rajone).
Pramonės įmonės daugiausia sutelktos Paryžiaus aglomeracijos šiaurinėje dalyje; svarbiausios šakos: automobilių (Citroën S. A., Renault bendrovių įmonės), lėktuvų įrenginių, tiksliųjų staklių, optikos prietaisų gamyba, elektronikos, elektrotechnikos, poligrafijos, farmacijos, siuvimo, maisto pramonė.
20 a. 7–8 dešimtmetyje Paryžiaus pramonės įmones buvo pradėta decentralizuoti (dalis jų iškelta į kitus miestus, Paryžiaus aglomeracijos pakraščiuose įkurti 5 nauji miestai – Marne‑la‑Vallée, Cergy‑Pontoise’as, Saint‑Quentin‑en‑Yvelines’as, Évry, Sénart’as).
Paryžius – tarptautinis aukštosios mados (haute couture) centras (Chanel S. A., Louis Vuitton Malletier, Christian Dior S. A., Pierre Cardin, Hermès International S. A. ir kiti mados namai); prabangos prekių (PPR S. A. bendrovė), parfumerijos (Bourjois, Givenchy), kosmetikos (L’Oréal S. A.), galanterijos, juvelyrinių dirbinių gamyba.
Tarptautinių suvažiavimų (Kongresų rūmuose) ir konferencijų (200–300 kasmet) centras. Per 20 kasmetinių mugių ir parodų (automobilių, lėktuvų, knygų, buitinių reikmenų, baldų, audiovizualinių prietaisų, drabužių ir kitų). Marso laukas (24 ha) – daugkartinių (1867, 1889, 1900, 1937) Pasaulinių parodų vieta. Turizmas (Paryžiaus regioną per metus aplanko iki 45 mln. turistų, iš jų apie 30 mln. – užsieniečiai); lankomiausi objektai: Paryžiaus katedra, vizualinis Paryžiaus simbolis – Eiffelio bokštas, Luvras ir kiti Paryžiaus muziejai, Monmartras (jame – Švč. Jėzaus Širdies bazilika, menininkų studijos, kavinės, kabaretai, tarp jų žymiausias – Moulin Rouge), Montparnasse’as (jame – aukščiausias Paryžiaus dangoraižis Tour Montparnasse), Santarvės, Bastilijos aikštės, Eliziejaus Laukai (apie 2 km ilgio Paryžiaus prospektas), Ch. de Gaulle’io aikštė ir Triumfo arka, La Défense’o verslo rajonas, Forum des Halles prekybos centras, Disneyland Paris pramogų parkas, kiti Paryžiaus parkai ir sodai, Père‑Lachaise’o kapinės ir kiti.
Paryžiaus universitetas (susideda iš 13 universitetų). Paryžiaus konservatorija, aukštoji pedagogikos mokykla École Normale Supérieure (įkurta 1794), Paryžiaus politinių mokslų institutas (įkurtas 1872), politechnikos (įkurta 1794), Paryžiaus prekybos (įkurta 1881), ekonomikos ir prekybos mokslų (įkurta 1907), socialinių mokslų (įkurta 1947) aukštosios mokyklos, Nacionalinė telekomunikacijų aukštoji mokykla (įkurta 1878, tada vadinta Aukštąja profesine pašto ir telegrafo mokykla), privati muzikos mokykla Schola Cantorum (įkurta 1894). Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaiga Collège de France. Prancūzijos institutas; jį sudaro 5 akademijos: Prancūzų akademija (įkurta 1635), Raštijos ir grožinės literatūros akademija (įkurta 1663), Mokslų akademija (įkurta 1666), Dailės akademija (įkurta 1648), Moralinių ir politinių mokslų akademija (įkurta 1795). Daug mokslinių organizacijų ir institutų, tarp jų Nacionalinis mokslinių tyrimų centras, Pasteuro institutas, Kosminių tyrimų institutas, Nacionalinis agronominių tyrimų institutas. Mokslo ir mokymo įstaigų daugiausia Lotynų kvartale. Paryžiaus observatorija. Prancūzijos nacionalinė biblioteka, daug kitų bibliotekų. Leidybos, poligrafijos ir žiniasklaidos koncerno Hachette būstinė, Librairie Larousse ir kitos leidyklos (Librairie Flammarion, Presses Universitaires de France). Per 130 muziejų, apie 300 meno galerijų. Žymiausi muziejai – Luvras, Orsay muziejus, Nacionalinis moderniojo meno muziejus (Pompidou nacionaliniame meno ir kultūros centre), Paryžiaus moderniojo meno muziejus, Dekoratyvinio meno, Nacionalinis vidurinių amžių, Nacionalinis Prancūzijos paminklų, Paryžiaus katedros, Prancūzijos istorijos, Nacionalinis Garbės legiono ordino, Prancūzijos instituto, Nacionalinis gamtos istorijos, Žmogaus raidos, Nacionalinis liaudies meno ir tradicijų, Nacionalinis Azijos meno‑Guimet, Nacionalinis Afrikos ir Okeanijos meno, Arabų pasaulio instituto, Petit Palais (Paryžiaus dailės), Carnavalet (Paryžiaus istorijos; 16 a. pastate), Monmartro, Montparnasse’o, Marmottano‑Monet, Jacquemart’o‑André, Galliera (Paryžiaus madų), Cité des Sciences et de l’Industrie (mokslo), vyno ir kiti; E. Delacroix, H. de Balzaco, A. Rodino, G. Moreau, V. Hugo, P. Picasso, É. Piaf, kitų žymių žmonių muziejai.
Apie 120 teatrų; žymiausi –Comédie‑Française, Grand Opéra, Opéra‑Comique). Žymiausi simfoniniai orkestrai – Prancūzijos nacionalinis orkestras, Paryžiaus orkestras. Kasmetiniai muzikos ir teatro festivaliai.
Paryžiuje daug sodų ir parkų. Botanikos sodas Jardin des Plantes (įkurtas 1626). Vincennes’o zoologijos sodas. Disneyland Paris (Paryžiaus aglomeracijos mieste Marne‑la‑Vallée), Asterixo pramogų parkai. Paryžiuje 1900 ir 1924 vyko II ir VIII vasaros olimpinės žaidynės.
2271