d’Holbach Paul Henry Thiry (Polis Anri Tiri d’Hòlbachas), tikr. vardai Paul Heinrich Dietrich 1723 08 12Edesheim (prie Landau in der Pfalz) 1789 01 21Paryžius, prancūzų filosofas, enciklopedininkas. Prūsijos (1754), Mannheimo (1766) ir Rusijos (1780) mokslų akademijos narys.
Gyvenimo faktai
1744–48 studijavo gamtos mokslus ir teisę Leideno universitete. P. H. T. dʼHolbacho filosofijos salone Paryžiuje lankėsi D. Diderot, J.-J. Rousseau, kiti enciklopedininkai ir mąstytojai. 1751–65 parašė leidiniui Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas (Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers 35 t. 1751–80) 414 straipsnių, redagavo šios enciklopedijos gamtos filosofijos straipsnius.
Materializmas ir pažinimo teorija
Pasak P. H. T. dʼHolbacho, materija yra amžina, nesukurta, sudaryta iš atomų, tolygia savo raida kuria pasaulio įvairovę. Ji yra visa, kas veikia žmogaus jutimus. Materijos pagrindinės savybės – vienovė (vientisumas) ir judėjimas, kurį P. H. T. dʼHolbachas apibrėžė kaip mechaninį persikėlimą erdvėje, todėl Visatą laikė judančia materija. Pritarė determinizmui, jį aiškino mechanicistiškai. Žmogus esąs gamtos dalis, todėl pavaldus jos dėsniams, asmenybę formuoja aplinka. Pažinimo teorijoje pritarė sensualizmui, neigė agnosticizmą.
Paul Henry Thiry d’Holbach (dailininkas Alexanderis Roslinas, aliejus, 1785)
Etika
P. H. T. dʼHolbacho etika pagrindė kai kurias utilitarizmo idėjas. P. H. T. dʼHolbachas dorovę laikė protingos įstatymų leidybos ir politikos pagrindu, esant interesų konfliktui pagrindiniu dalyku pripažino visuomenės interesą. Dorybę apibūdino kaip visuomeninės naudos siekimą. Anot P. H. T. dʼHolbacho, artimo meilė – savo interesų susiejimas su kitų interesais siekiant dirbti bendram labui. Dorovė, kaip ir Visata, pasak jo, pagrįsta būtinybe arba amžinais daiktų santykiais, todėl dorovės reikią ieškoti gamtoje ir prote. Būdami dori žmonės taptų laimingi šiame pasaulyje. Žmonių išsilaisvinimo pagrindine sąlyga laikė savo prigimties pažinimą. Svarbiausios dorybės, anot P. H. T. dʼHolbacho, yra humaniškumas, teisingumas, geranoriškumas, saikingumas ir socialinis aktyvumas. P. H. T. dʼHolbachas religiją kildino iš žmonių tamsumo, baimių ir apgaulių, kritikavo Bažnyčią. Buvo konstitucinės monarchijos šalininkas, vienas Prancūzijos revoliucijos ideologų.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Krikščionybė be šydo (Le Christianisme dévoilé 1767), Gamtos sistema, arba Apie fizinio ir dvasinio pasaulio dėsnius (Système de la nature ou Des loix du monde physique et du monde moral 2 t. 1770, Paryžiaus parlamento nutarimu sudegintas), Socialinė sistema (Système social 3 t. 1773), Visuotinė moralė (La Morale universelle 3 t. 1776).
R: Laiškai Eugenijai. Sveikas protas Vilnius 1963.
3058