Pavel Vilikovský

Vilikovský Pavel (Pavelas Vilikòvskis) 1941 06 27Liptovský Mikuláš (Žilinos kr.) 2020 02 10Bratislava, slovakų rašytojas. 1965 baigė Bratislavos universitetą (anglų ir slovakų filologiją). 1967–95 dirbo redaktoriumi leidykloje Tatran, 1976–96 bendradarbiavo literatūros mėnraštyje Romboid. Sukūrė novelių (rinkiniai Sentimentalūs mokslai kovą / Citová výchova v marci 1965, Pirmoji miego fazė / Prvá veta spanku 1983, Emocijų demonstravimas / Eskalácia citu 1989, Žiaurus mašinistas / Krutý strojvodca 1996, Stebuklinga papūga ir kitas kičas / Čarovný papagáj a iné gýče 2005). Parašė prozos knygas Amžinai žalias (Večne je zelený, totalitarinio režimo satyra), Žirgas ant laiptų, aklasis Vrable (Kôň na poschodí, Slepec vo Vrábl’och, gilinamasi į psichikos sutrikimus, abi 1989), Pėsčiųjų istorijos (Peší príbeh 1992), Paskutinis Pompėjos arklys (Posledný kôň Pompejí 2001, postmodernistinis romanas), Silberputzen. Seno sidabro poliravimas (Silberputzen. Leštenie starého striebra 2006), Savojo blogio biografija (Vlastný životopis zla 2009, istorinis romanas), Šuo kelyje (Pes na ceste 2010), Gražioji inžinierė, žiaurioji hercogienė (Krásna strojvodkyňa, krutá vojvodkyňa 2017, romanas). Kūrybai būdinga humoras, ironija, subtili parodija, groteskas, absurdas, detektyvinės, kriminalinės literatūros elementai, siekiama naujai įvertinti istoriją, atsisakant romantinio, lyrinio požiūrio, plėtojama politinio oportunizmo, perdėto nacionalizmo, gyvenimo socialistinėje visuomenėje temos (baimė, kaltė, prisitaikėliškumas), gvildenama modernaus žmogaus egzistencijos, vienišumo, susvetimėjimo, sutrikusio savęs ir pasaulio suvokimo problemos.