Pjus VI (lot. Pius VI), tikr. Giovanni Angelo Braschi 1717 12 27Cesena 1799 08 29Valence, popiežius (1775).
Biografijos faktai
Ferraroje studijavo teisę. Nuo 1753 popiežiaus Benedikto XIV asmeninis sekretorius. 1773 kardinolas.
Pontifikatas
Pijaus VI pontifikatas pasižymėjo konfliktais su Europos katalikiškų valstybių monarchais. Pijus VI kovojo su jozefinizmu (Austrijoje imperatorius Juozapas II uždarė daug vienuolynų ir uždraudė vyskupams kreiptis į popiežių, pats paskyrė Milano ir Mantujos vyskupus), episkopalizmu (požiūriu, jog Bažnyčios aukščiausioji valdžia yra vyskupai, o ne popiežius; Pistojos sinodo nutarimais Toskanoje buvo panaikinta popiežiaus viršenybė), jansenizmu, febronijanizmu (katalikybės srove, teigiančia, kad popiežius yra tik vienas vyskupų, o Bažnyčios aukščiausioji valdžia priklauso visuotiniam Bažnyčios susirinkimui; Emso kongrese Mainzo, Triero, Kölno ir Zalcburgo vyskupai apribojo popiežiaus valdžią). 1783 Pijus VI patvirtino Rusijos imperatorės Jekaterinos II 1782 įkurtą Mogiliavo arkivyskupiją, 1798 įsteigė naują Vygrių vyskupiją. Po 1791 Prancūzijos revoliucijos Pijus VI pasmerkė ten paskelbtą religijų laisvę, Civilinę dvasininkijos konstituciją, dvasininkų persekiojimą. 1792 dalyvavo I antiprancūziškoje koalicijoje; todėl nutrūko Prancūzijos ir Popiežiaus valstybės diplomatiniai santykiai, Napoleonas I užpuolė Popiežiaus sritį. 1798 prancūzai užėmė Romą, buvo paskelbta Romos respublika, Pijus VI suimtas ir ištremtas į Sieną, vėliau – į Florenciją ir Valence’ą.
Pijus VI (raižinys, nežinomas dailininkas)
Rėmė menus, įkūrė Vatikano pinakoteką, papildė Šv. Klemenso muziejų.