Pilypas II Augustas (kairėje) Bouvines’o mūšyje kovoja su Otonu IV (Didžiųjų Prancūzijos kronikų iliuminacija, 1375–80, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
Pilỹpas II Augùstas (Philippe II Auguste) 1165 08 21Gonesse (prie Paryžiaus) 1223 07 14Mantes (dabar Paryžiaus priemiestis), Prancūzijos karalius (1180–1223). Kapetingų dinastijos. Liudviko VII sūnus, Liudviko VIII tėvas. Paskelbtas karaliumi kai dar buvo gyvas mirtinai sergantis tėvas. 1180 vedęs Hainaut grafo Balduino V dukterį Izabelę prisijungė jos kraitį – Artois grafystę. 1186 numalšino vasalų Flandrijos ir Šampanės grafų bei Burgundijos hercogo sukilimą. 1190–91 su Anglijos karaliumi Ričardu I Liūtaširdžiu dalyvavo trečiajame kryžiaus žygyje, bet grįžęs į Prancūziją užpuolė Plantagenetų valdas Prancūzijoje. 1194 grįžęs Ričardas I Liūtaširdis kelis kartus sumušė Pilypo II Augusto kariuomenę, bet 1199 žuvo. Vėliau Pilypas sėkmingai kariavo su jo įpėdiniu karaliumi Jonu Bežemiu: 1202–05 aneksavo Anglijos Plantagenetų valdytas Normandiją, Anžu, Turenne’ą ir Poitou (Pilypo II Augusto valdos padidėjo du kartus), 1214 Bouvines’o mūšyje sumušė koalicinę Anglijos, Šventosios Romos imperijos, Boulognės ir Flandrijos kariuomenę. Karaliaus valdžią Pilypas stiprino ir mažindamas stambiųjų feodalų galias: savo patarėjais skirdavo žemesniųjų sluoksnių atstovus, rėmė miestų kovą su didikais. Dėl valdymo reformų padidėjo įplaukos į iždą. Paryžius tapo vienu svarbiausių Europos mokslo centrų (1224 patvirtintas Paryžiaus universiteto statutas).