Cumberland Richard (Ričardas Kámberlandas) 1631 07 15Londonas 1718 10 09Peterborough (Kembridšyro grafystė), anglų filosofas, teologas. Vienas utilitarizmo pradininkų.
Veikla
1656 baigęs Kembridžo universitetą iki 1658 studijavo mediciną, iki 1663 – teologiją. Nuo 1658 anglikonų kunigas, nuo 1691 Peterborough vyskupas. Tyrinėjo senąją žydų kultūrą. Istorijos įvykius interpretavo remdamasis Senuoju Testamentu (Sanchoniatho finikiečių istorija / Sanchoniatho’s Phoenician History 1720, Seniausių tautų kilmė / Origines gentium antiquissimae 1724 ir kiti veikalai).
Etika ir socialinė filosofija
Prieštaravo T. Hobbeso etinio egoizmo ir prigimtinio visų karo prieš visus sampratai, teigė, kad žmogaus prigimtyje glūdi noras dirbti bendram labui (jį suvokė kaip gamtos dėsnį), tai lemia visuomenės dorovę, o nuo individo laimės priklauso visuomenės laimė ir atvirkščiai (veikalai Apie gamtos dėsnius / De Legibus Naturae 1672, Filosofinis gamtos dėsnių tyrinėjimas / A Philosophical Enquiry into the Laws of Nature 1750). Šią išvadą grindė matematikos (visuma yra lygi jos dalelių sumai, todėl kas saugo dalelę, saugo visumą) ir fiziologijos (atskiro organo sveikata priklauso nuo viso kūno sveikumo) kategorijomis.
Richard Cumberland (autoriai J. Smith ir T. Murray, raižinys, 1714, Britų muziejus Londone)
Įtaka
Turėjo įtakos J. Benthamui, S. Clarke’ui, B. Spinozai, G. W. Leibnizui.