Hooke Robert (Robertas Hùkas) 1635 07 18Freshwater (Vaito sala) 1703 03 03Londonas, anglų fizikas, biologas, išradėjas. Londono karališkosios draugijos narys (1663; sekretorius 1677–83).
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Oksfordo universitete (nuo 1653). 1662 paskirtas Londono karališkosios draugijos Eksperimentų kuratoriumi. 1654 tapo R. Boyle’io asistentu. Nuo 1665 Londono universiteto profesorius. Buvo Londono miesto pastatų inspektorius. Po 1666 įvykusio gaisro Londono atstatymo darbų vienas vadovų.
Mokslinė veikla ir knygos
Svarbiausios tyrimų sritys: kietojo kūno mechanika, optika, dangaus mechanika, šiluma. Patobulino O. von Guericke’s oro siurblį. 1660 atrado tampriojo kūno išilginių įtempių ir jo deformacijos proporcingumo dėsnį (Hooke’o dėsnis, paskelbtas 1678). 1665 patobulino mikroskopą (jam pritaisė apšvietimo sistemą, patobulino okuliarą). Juo stebėjo apšviestus plonus sluoksnius (muilo burbulus, riebalų plėveles), augalus. Veikale Mikrografija (Micrographia 1665) aprašė mikroskopijos principus ir remdamasis tyrimais – šeivamedžio, krapo, morkos ląstelės struktūrą; pradėjo vartoti ląstelės terminą. Paskelbė savo spalvų teoriją (sukūrė fiziologinės optikos pagrindus). Iškėlė hipotezę, kad šviesos bangos yra skersinės. 1674 traktate Bandymas įrodyti Žemės judėjimą remiantis R. Hooke’o stebėjimais (Attempt to Prove the Motion of the Earth from Observations by R. Hooke) iškėlė visuotinės traukos idėją.
Robert Hooke (aliejus, 1680, dailininkė Mary Beale)
1680 nustatė, kad traukos jėga atvirkščiai proporcinga nuotolio kvadratui. Teigė, kad Žemės paviršius kinta ir jo kitimas turi poveikio faunos kitimui. Skelbė, kad fosilijos yra anksčiau gyvenusių būtybių liekanos, pagal kurias galima atkurti Žemės istoriją.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 3514, krateriai Mėnulyje ir Marse.