Romà (Roma), Italijos sostinė; Lacijaus srities centras.
Plotas 1287 km2. 2,75 mln. gyventojų (2024); didžiausias Italijos miestas.
vaizdas nuo Šv. Petro bazilikos; priekyje – Šv. Petro aikštė Vatikane, toliau – Romos Via della Conciliazione gatvė, Šv. Angelo tiltas (2–3 a.) per Tibro upę ir Šv. Angelo pilis
Roma įsikūrusi Apeninų pusiasalio vidurinės dalies vakaruose, Vidurio Italijoje, abipus Tibro (teka į Tirėnų jūrą) žemupio, netoli jo žiočių. Miesto teritorijoje yra Vatikanas.
2015 vietoj Romos provincijos įkurtas sostinės Romos metropolinis miestas (Città metropolitana di Roma Capitale; plotas 5363 km2, 4,23 mln. gyventojų, 2024), kurį sudaro Roma (centras) ir 120 municipalitetų (komunų) – miestų ir mažesnių gyvenviečių; Romos aglomeracija.
Didesnieji metropoliniam miestui priklausantys miestai – Guidonia Montecelio, Fiumicino, Pomezia, Tivoli, Velletri, Anzio, Civitavecchia, Ardea, Nettuno, Marino, Albano Laziale, Ladispoli, Cerveteri.
Romos gyventojų skaičiaus dinamika (Italijos nacionalinio statistikos instituto duomenys) pateikta lentelėje. 12,2 % Romos gyventojų yra užsieniečiai (2023, daugiausia rumunai, lenkai, ukrainiečiai, albanai, išeiviai iš Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalių).
1
Roma – didžiausias Apeninų pusiasalio transporto mazgas. Į Romą sueina 10 geležinkelio linijų (yra 7 geležinkelio stotys; didžiausia – centrinė Termini geležinkelio stotis, kasdien apie 400 000 keleivių), kelios automobilių magistralės (iš Milano, Florencijos, Pescaros, Neapolio). Miestą juosia žiedinė automobilių magistralė Grande Raccordo Anulare (ilgis 68,2 km). Romą aptarnauja Civitavecchijos jūrų prekybos uostas (apie 70 km į šiaurės vakarus nuo Romos).
Leonardo da Vinci‑Fiumicino (dažniausiai vadinamas Fiumicino) tarptautinis oro uostas (pajūryje; 40,55 mln. keleivių, 2023); mažesni oro uostai: Ciampino (į pietryčius nuo Romos) ir Viterbo (į šiaurę nuo Romos). Metropolitenas (nuo 1955).
Romoje yra Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo būstinės, daugelio Italijos didelių įmonių, bankų (Italijos banko, Romos banko), draudimo bendrovių centrinės būstinės, daugelio didžiausių tarptautinių korporacijų atstovybės. Romos verslo rajonas – EUR.
Daugiau kaip 70 % ekonomiškai aktyvių Romos gyventojų dirba paslaugų ir administravimo sferoje. Pramonės įmonės daugiausia sutelktos priemiesčiuose ir Romos aglomeracijos miestuose. Elektronikos, tiksliųjų prietaisų, motociklų, elektros variklių gamybos, naftos perdirbimo (įmonė prie Fiumicino), chemijos (farmacijos, cheminio pluošto, kosmetikos, gumos), maisto (mėsos, alaus, makaronų), siuvimo (garsūs Romos mados namai), avalynės, baldų, cemento, kitų statybinių medžiagų, popieriaus, poligrafijios, stiklo pramonė.
Kino pramonė (Cinecittà kino studija). Dailieji amatai (gaminiai daugiausia skiriami turistams ir maldininkams; gaminama bižuterija, devocionalijos ir kita).
Turizmas, piligrimystė; Roma – vienas lankomiausių pasaulio miestų (2019 apsilankė 24,5 mln. žmonių).
Ties Roma prie Tirėnų jūros yra Lido di Romos pajūrio kurortas.
Valstybiniai universitetai: Romos universitetas, Romos Tor Vergata (įkurtas 1982), Roma Tre (įkurtas 1992). Yra privačių universitetų, iš jų žymiausi – Guido Carli laisvasis tarptautinis socialinių mokslų (įkurtas 1974), laisvasis Maria Santissima Assunta (įkurtas 1939). 7 popiežiškieji universitetai, tarp jų Grigaliaus universitetas, Popiežiškasis Laterano universitetas, Šv. Tomo Akviniečio, Saleziečių universitetai. Biblijos institutas, kiti popiežiškieji institutai. Daug tarptautinių universitetų ir institutų (Romos amerikietiškasis universitetas, Amerikos katalikiškojo universiteto skyrius, Johno Caboto universitetas, Europos ekonomikos mokykla, Pratto institutas ir kiti). Šv. Luko akademija, Šv. Cecilijos akademija, Nacionalinė akylųjų akademija, Tiberijaus akademija (įkurta 1813), Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (įkurta 1923).
Daug mokslinio tyrimo (archeologijos, vidurinių amžių istorijos, geologijos, medicinos, branduolinių tyrimų) institutų. Romos bibliotekų tinklas apima 33 bibliotekas. Nacionalinė centrinė biblioteka (dar vadinama Viktoro Emanuelio II biblioteka, įkurta 1876; daugiau kaip 4 mln. spaudinių, apie 2000 inkunabulų, yra kitų rankraščių), Archeologijos ir meno istorijos biblioteka, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų bibliotekos; yra privačių, kultūros institutų, mokslinių tyrimų centrų bibliotekų.
Žymiausi muziejai: Kapitolijaus muziejai, Nacionalinis romėnų muziejus (Diokleciano termose; dar vadinamas Termų muziejumi), Nacionalinis etruskų (Giulia viloje), Romos, Nacionalinis Šv. Angelo pilies, Nacionalinis Venecijos rūmų, Rytų meno, Farnesina vilos; žymiausios galerijos: Borghese’s galerija, Nacionalinė antikinio meno (Barberini rūmuose), Nacionalinė moderniojo ir šiuolaikinio meno galerija, Corsini rūmų, Doria Pamphili, Spada. Operos teatras (dar vadinamas Costanzi teatru), apie 20 kitų teatrų (Argentina, įkurtas 1732, Eliseo, Sistina ir kiti). Zoologijos ir botanikos sodai. Prie Romos yra Romos astronomijos observatorija. Planetariumas.
Olimpinis stadionas (Romos šiaurės vakarinėje dalyje); 1960 Romoje vyko XVII vasaros olimpinės žaidynės. PalaLottomatica sporto arena. Luna Eur lunaparkas.
2271