Jakobson Roman (Romanas Jãkobsonas) 1896 10 23Maskva 1982 07 18Bostonas, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų filologas. Vienas struktūralizmo ir semiotikos pradininkų. Prahos lingvistų būrelio vienas įkūrėjų (1926).
1918 baigė Maskvos universitetą (čia studijavo ir lietuvių kalbą). Priklausė Maskvos lingvistiniam būreliui, formaliajai mokyklai. 1921 emigravo į Čekoslovakiją, 1933–39 Brno universiteto rusų filologijos profesorius. 1941 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, dėstė Kolumbijos, Harvardo universitetuose, Masačusetso technologijos institute. Pagrindė distinktyvių požymių ir kalbos universalijų teorijas, binariškumo principą, sukūrė lingvistine poetiką. Fonemą laikė distinktyvių požymių sankaupa. Jie lemia fonologinių opozicijų susidarymą binariškumo principu. Fonologines opozicijas apibrėžė akustiniais kriterijais. Fonologijos tyrinėjimuose naudojo eksperimentinę fonetiką. Morfologijoje nagrinėjo rusų kalbos veiksmažodžius ir linksnių sistemą, morfologinėms kategorijoms taikė binariškumo principą. Kalboje skyrė sąmoningą ir neįsisąmonintą lygmenis. Tyrinėjo kalbos evoliucijos vidinę logiką, kalbos tipologijos problemas, kalbos stilius, nepilnų kalbinių sistemų būtinus ir atsitiktinius požymius, sistemos sinchroninių ir diachroninių pokyčių santykį. Tyrinėjo literatūros, tautosakos, mitologijos problemas.
Roman Jakobson
Svarbiausi veikalai: Vaikų kalba, afazija ir bendrieji garsų dėsniai (Kindersprache, Aphasie und allgemeine Lautgesetze 1941), Kalbos pagrindai (Fundamentals of Language, su kitais, 1956), Lingvistika ir poetika (Linguistics and Poetics 1960), Kalbos problemos (Problèmes du langage 1966).
2069