Rouen (Ruãnas), miestas Prancūzijos šiaurėje, į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus, abipus Senos žemupio, apie 125 km nuo jos žiočių; Normandijos administracinio regiono ir Pajūrio Senos departamento centras.
Roueno panorama; dešinėje matyti katedra
Plotas 21,5 km2. 114 200 gyventojų (2020); su gretimais miestais (didesnieji – Sotteville‑lès‑Rouenas, Saint‑Étienne‑de‑Rouvray, Le Grand‑Quevilly, Le Petit‑Quevilly, Mont‑Saint‑Aignanas) sudaro aglomeraciją (plotas 461 km2, 474 400 gyventojų, 2020).
Jūrų prekybos uostas (krovinių apyvarta 22,3 mln. t, 2020; didžiausias Europoje javų, miltų eksporto uostas); daug įvairių prekių terminalų, tarp jų – javų terminalas (talpa 1,2 mln. t). Upių uostas (aptarnaujamas ir Paryžiaus regionas). Per Roueną eina Havro–Paryžiaus–Liono–Marselio greitaeigė geležinkelio linija; automobilių magistralės į Paryžių, Havrą, Caeną. Tarptautinis oro uostas. Metropolitenas. Automobilių, lėktuvų dalių, mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos (mineralinių trąšų), naftos perdirbimo (Roueno aglomeracijoje; naftos produktotiekis į Paryžių), medienos apdirbimo, popieriaus, farmacijos, maisto, tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo, odos pramonė. Turizmas. Roueno universitetas (įkurtas 1966), Roueno verslo mokykla (įkurta 1871; Roueno aglomeracijoje), Normandijos nacionalinė aukštoji architektūros mokykla (įkurta 1904), konservatorija (įkurta 1945). Roueno biblioteka (įkurta 1809; susideda iš daugelio padalinių), Roueno universiteto ir kitos bibliotekos. Muziejai, tarp jų – dailės, keramikos, antikos, gamtos istorijos, Jeanne’os d’Arc, Le Secq des Tournelles’io (senoviniai geležies dirbiniai), Roueno jūrų ir upių uostų, Roueno miesto, Flaubert’o ir medicinos istorijos (name, kuriame 1821 gimė rašytojas G. Flaubert’as), nacionalinis švietimo, Expotec (pramonės paveldas), dramaturgo Pierre’o Corneille’io (gimė Rouene 1606) namas muziejus, Flaubert’o namelis (jame G. Flaubert’as parašė savo kūrinius; literatūros muziejus). Teatrai, tarp jų žymiausias – Aukštutinės Normandijos Roueno opera. Simfoninis orkestras. Botanikos sodas (įkurtas 1840).
2271
Architektūra
Roueno katedros (baigta 1250) interjeras
Senamiestis išsidėstęs Senos upės dešiniajame krante. Gotikinė katedra (pirmoji pastatyta 396, dabartinė baigta 1250, 15 a. fasadai perstatyti liepsnotosios gotikos stiliumi) su 3 bokštais: Tour Saint‑Roman (1145), Tour de Beurre (15 a.), Tour Lanterne (150 m aukščio, 1876; jame 56 varpų kariljonas). Išliko 12 a. portalas Porte St‑Jean su gausiu skulptūriniu dekoru, vitražiniai langai (13–16 a.), Švč. Mergelės Marijos koplyčioje palaidota kardinolai, Anglijos karaliaus Ričardo Liūtaširdžio (1189–99) širdis; ciklą paveikslų su šia katedra yra nutapęs dailininkas C. Monet. Bažnyčios: Saint Ouen (137 m ilgio, 33 m aukščio, 12–15 a.), Saint Maclou (15 a.). Gotikiniai parlamento rūmai (15 a.). Išliko 16 a. astronominis laikrodis Gros Horloge, Jeanne’os d’Arc bokštas (kuriame ji kalėjo 1430–31), daug fachverkinių pastatų. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą.
2271
Istorija
Įkurtas gališkos veliokasų genties. Antikos laikais vadintas Rotomagu. Rouenas tapo svarbiu miestu 3 a. čia įkūrus vyskupiją. 876 nusiaubtas normanų, kurių dalis, vadovaujami Rollo, netoliese apsigyveno ir 911 Prancūzijos karalius pripažino Rollo Roueno valdytoju.
10 a. Rouenas tapo Normandijos kunigaikštystės centru. 1150 gavo savivaldos teises. 12 a. čia apsigyveno daug žydų (1306 išvyti). 1204 Roueną (ir visą Normandiją) prisijungė Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas. Vėliau čia plėtojosi iš Anglijos atvežamos vilnos audimo verslai, buvo išvežamas vynas ir kviečiai.
Per Šimtametį karą Roueną vėl prisijungė Anglija, čia 1430–31 kalinta ir sudeginta Prancūzijos nacionalinė didvyrė Jeanne’a d’Arc. 1449 miestą atsiėmė Prancūzija, 16 a. jis buvo vienu svarbiausių Prancūzijos kultūros centrų (pvz., klestėjo Roueno fajanso gamyba), nukentėjo per Prancūzijos religinius karus. 1685 iš protestantų atėmus religijos išpažinimo laisvę (atšaukus Nantes’o ediktą) didesnė pusė Roueno gyventojų emigravo, miestas smuko.
19 a. atsigavo iš prekybos audiniais. Per Prancūzijos–Prūsijos karą (1870–71) Roueną užėmė Prūsijos kariuomenė. Per II pasaulinį karą čia buvo nacių Vokietijos laivyno štabas, karo pradžioje ir pabaigoje sugriauta apie 45 % pastatų. 1956–2015 Rouenas buvo Aukštutinės Normandijos administracinio regiono centras.
2271