Rum, Džalal ad Din Rumi (Jalāl al‑Dīn Rūmī) 1207 09 30Balch (dabar Vachš) 1273 12 17Konija, persų poetas. Vienas žymiausių poetų sufijų. Sufijų maulavitų (vadinamųjų šokančių dervišų) ordino įkvėpėjas (nuo apie 1240; faktinis steigėjas – Rumi sūnus Sultanas Veledas, 1226–1312).
Biografija ir pasaulėjauta
Apie 1215–20 Rumi šeima išvyko į Mažąją Aziją. Gyveno Nišabure, Bagdade, Damaske, Chalebe. Apie 1228 apsigyveno Konijos sultonate (dar vadinamas Rumo sultonatu; iš čia Rumi vardas). Šeimą globojo Seldžiukų dinastijos valdovai, Rumi įgijo puikų išsilavinimą. Dirbo mokytoju medresėje. Manoma, poetas Faridas ad Dinas Attaras jam padovanojo knygą, kurioje išdėstytas mokymas apie islamo mistiką turėjo daug įtakos Rumi vėlesnei kūrybai ir pasaulėjautai. Lemiamą įtaką Rumi padarė bendravimas (apie 1244–47) su klajojančiu dervišu Šamsodinu Mochamadu (Šamsu Tabrizi), kuris tapo jo dvasiniu mokytoju. Rumi praktikavo asketišką gyvenseną, patyrė mistinių religinių išgyvenimų, suvokė, kad jo gyvenimo esmė yra meilė Dievui. Anot Rumi, Koranas vienus žmones traukia išoriniu puošnumu, kitus pakeri vidiniu grožiu. Teigė, kad religinei raiškai gali būti naudojama muzika (leidžia labiau atsiskleisti Dievo meilei) ir šokis. Maulavitų sukamieji šokiai yra kanonizuotas muzikinis zikras (Dievo vardų, Korano ar ritualinių formulių kartojimas, leidžiantis Dievą prisiminti visomis aplinkybėmis). Netekęs Šamsodino (manoma, buvo nužudytas) Rumi patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, pradėjo kurti eiles, kurias pasirašydavo jo vardu.
Kūryba
Rumi eilėse Šamsodinas (arabų kalba šams – Saulė) yra Dievo šviesos simbolis, jos nešėjo poetinis įvaizdis. Pasaulinės literatūros šedevru laikomas Rumi poezijos rinkinys Šamso Tabrizi divanas (daugiau kaip 40 000 beitų; dar vadinamas Didžiuoju divanu). Jo eilėraščių apie ekstazišką mistinę aukščiausiąją Dieviškąją Meilę ritmas yra įkvėptas muzikos ir šokio, simboliai ir poetiniai vaizdiniai apima beveik visas gyvenimo sritis, todėl atskleidžia ir viduramžių Mažosios Azijos miesto kasdienybę. 1263–73 Rumi savo mokiniams diktavo mistinę didaktinę poemą Dvasinių eilių masnavis (6 dalys, apie 27 000 beitų). Pasakojama, kad mokiniai skundėsi Rumi, jog sufijų kūryba yra sudėtinga ir iš jos išmokti dvasinės disciplinos beveik neįmanoma, todėl Rumi siekė viską išdėstyti daugeliui prieinama kalba, paprasta forma, naudodamas daug pavyzdžių. Poemoje pateikiama detalus esminių sufizmo nuostatų aiškinimas, sudėtingos tezės iliustruojamos alegorijomis, pasakėčiomis ir kitais Rytų folkloro žanrų kūriniais (todėl yra vienas reikšmingiausių tautosakos sąvadų). Poema (tituluojama persiškuoju Koranu) išversta į daugelį kalbų, parašyta daugybė komentarų. Rumi dar parašė prozos traktatų (Jame tai, kas jame, Septyni pamokslai, Laiškai).
Reikšmė, atminimo įamžinimas
Jo kūryba turėjo įtakos daugeliui persų ir Pakistano literatūrų kūrėjų, Rumi net tapo literatūriniu personažu (pvz., M. Ikbalio filosofinėje poemoje Amžinybės knyga 1932). 2007 UNESCO įsteigė Rumi medalį už UNESCO idealų skleidimą ir įgyvendinimą. Palaidotas Konijoje mauzoliejuje, kuris yra piligrimystės vieta.
Vertimas į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išleista rinktinė Meilės ir išminties knyga (2017, vertė E. Ališanka).
Rumi; Rūmī
L: N. Watts Meilės kelias. Įkvepianti sufijų mistiko Rumio gyvenimo istorija Kaunas 2003.