Salonikai
Salonkai (Thessalonikē), Tesalonkai, Tesalonkė, miestas Graikijos šiaurėje, Chalkidikės pusiasalio šiaurės vakaruose, prie Termos įlankos; Vidurio Makedonijos regiono ir Salonikų regioninio vieneto (iki 2011 nomo) centras.
Plotas 19,3 km2. 317 800 gyventojų (2021; 112 km2 ploto aglomeracijoje 824 700 gyventojų); pagal gyventojų skaičių antras (po Atėnų) Graikijos miestas. 1 286 km2 ploto Salonikų metropolinėje teritorijoje 1,09 mln. gyventojų (2021).
Jūrų prekybos (pagal krovinių apyvartą antras Graikijoje, po Pirėjo) ir keleivių uostas; dideli konteinerių, krovinių, naftos ir dujų, keleivių terminalai. 2018 perkrauta 12,89 mln. t krovinių, 424 500 TEU konteinerių, pervežta 44 484 keleiviai (keltai į daugelį Egėjo jūros salų). Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Atėnus, kitus Graikijos, t. p. Makedonijos, Serbijos, Juodkalnijos, Bulgarijos, Turkijos miestus. Salonikus juosia žiedinė automobilių magistralė. Statomas metropolitenas (pradėtas 2006). Tarptautinis oro uostas Makedonia (apie 15 km į pietryčius nuo Salonikų; 5,92 mln. keleivių, 2022). Mašinų gamyba, laivų statyba, metalo apdirbimo, chemijos (mineralinių trąšų, farmacijos), naftos perdirbimo, naftos chemijos, statybinių medžiagų (cemento, plytų), maisto (aliejaus, malimo, tabako, alkoholinių gėrimų), tekstilės (kilimų), odos, siuvimo pramonė. Turizmas. Salonikai yra seisminėje zonoje, būna žemės drebėjimų (stiprūs buvo 1759, 1902, 1978, 1995).
Universitetai: Aristotelio (įkurtas 1925), Makedonijos (įkurtas 1957), Graikų tarptautinis, Salonikų atvirasis; yra privačių universitetų. Salonikų technologijos institutas, muzikos konservatorija. Aristotelio universiteto biblioteka (įkurta 1844), miesto ir kitos bibliotekos. Daug muziejų, iš jų žymiausi – Salonikų archeologijos, Bizantijos kultūros, kiti – Salonikų antikos, Šv. Demetrijaus cerkvės kriptos, Baltojo bokšto, Atatürko, Balkanų karų istorijos, Salonikų žydų, Makedonijos kovų, Makedonijos šiuolaikinio meno, Makedonijos muzikos, Makedonijos meno draugijos, Makedonijos ir Trakijos etnologijos, Nacionalinio banko Šiaurės Graikijos kultūros centro, Salonikų fotografijos, kino, dizaino, geležinkelių, karo, sporto, olimpinis, Aristotelio universiteto, Žemėlapių nacionalinio centro ir kartografijos paveldo, Salonikų mokslo centras ir technologijos muziejus su planetariumu (didžiausias Graikijoje). Miesto, Makedonijos mokslo draugijos dailės galerijos. Šiaurės Graikijos nacionalinis teatras (apima Makedonijos mokslo draugijos, Karališkąjį, šokio ir operos, vaikų teatrus, t. p. Moni Lazariston, Žemės ir Miško teatrus po atviru dangumi). Salonikų koncertų salė (viena didžiausių Graikijoje). Salonikų valstybinis simfoninis orkestras. Salonikų tarptautinis parodų centras. Kasmetinė tarptautinė Salonikų prekybos mugė (nuo 1926, vyksta rudenį), kasmetiniai tarptautiniai Salonikų kino, fotografijos festivaliai, kasmetinė tarptautinė knygų mugė, Demetrijaus (muzikos, teatro, šokio) festivalis. Botanikos, zoologijos sodai.
2271
Architektūra
Šv. Demetrijaus cerkvė Salonikuose (5 a., pastatyta ant romėnų termų griuvėsių, padidinta 629–634, atstatyta 1918–38)
Romėnų forumo griuvėsiai (2 a.; išliko grindinio mozaikos fragmentų). Romėnų rūmų ansamblis (298–311): išliko imperatoriaus Galerijaus rūmų kolonų, sienų dalis, grindų mozaikos fragmentų, Galerijaus triumfo arka su kovų vaizdų reljefais, rotonda (statyta kaip imperatoriaus Galerijaus mauzoliejus, 3–4 a. perstatyta į Šv. Jurgio bažnyčią) su freskomis. Gynybinių sienų ir bokštų fragmentai (4 a. pabaiga). Cerkvės: Šv. Sofijos (pradėta 5–6 a., pastatyta 8 a., 9 a. mozaikos; dabar katedra), Šv. Demetrijaus (5 a., pastatyta ant romėnų termų griuvėsių, padidinta 629–634, atstatyta 1918–38), Archeiropoietos (448), Šv. Dovydo (5 a. pabaiga–6 a. pradžia). Ankstyvosios krikščionybės ir bizantiškieji pastatai – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1988). Tvirtovė (14 amžius).
Baltasis bokštas Salonikuose (15 a.)
Vadinamasis Baltasis bokštas (15 a., jame 1826 sultonas Machmudas II surengė nelojalių karių žudynes, 1913 pagerbiant aukas bokštas buvo nubaltintas ir įgijo dabartinį pavadinimą). 15–19 a. turkų mečetės: Hamza Bey Cami (1468), Alaca Imaret (1484). Pagal 1919 planą miestas rekonstruotas (architektai A. Zachas, K. Kicikis, kiti). 20 a. statiniai: tarptautinės mugės pastatų kompleksas (1950), universiteto kompleksas (7 dešimtmetis, abiejų architektas K. Karandinas), sporto rūmai (1966, architektas T. Zenetas). Televizijos bokštas (aukštis 76 m, 1966, renovuotas 2005).
2271
Istorija
Salonikai įkurti 316 pr. Kr., pavadinti Aleksandro Makedoniečio sesers Tesalonikės garbei. Romos valdymo laikotarpiu (nuo 168 pr. Kr.) Salonikai buvo prie Egnacijaus kelio, jungiančio Adrijos pajūrio uostą Dirachijų (dabar Durrësi, Albanija) ir Bizantijo miestą (dabar Stambulas). 476 žlugus Vakarų Romos imperijai Salonikai tapo antru pagal dydį (po Konstantinopolio) Rytų Romos imperijos (Bizantijos) miestu. Viduriniais amžiais Salonikus puldinėjo arabai, bulgarai, normanai, daug miestiečių buvo ilgainiui čia apsigyvenusių barbarų kilmės. Siekiant apsaugoti miestą nuo jį apsiautusių turkų osmanų 1423 Salonikai prisijungė prie Venecijos respublikos, bet 1430 juos užėmė sultono Murado II kariuomenė. Daug gyventojų buvo išžudyta, penktadalis parduota į vergiją, daugelis pabėgo, bet vėliau Salonikai vis tiek išliko vienu svarbiausių Osmanų imperijos miestų. 16 a. pradžioje iš Ispanijos čia persikėlė daug žydų sefardų (1516 jie sudarė apie 54 % gyventojų). Per pirmąjį Balkanų karą 1912 Salonikus užėmė Graikijos kariuomenė, miestas prijungtas prie Graikijos. 1915 čia įkurta Antantės ekspedicinio korpuso bazė, 1916 veikė Graikijos atkariautas žemes (Šiaurės Graikiją) valdanti laikinoji vyriausybė. Miesto senamiesčio didžiąją dalį 1917 sunaikino vadinamasis Didysis Salonikų gaisras, po jo į Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas, Palestiną išsikėlė dauguma žydų, beveik visus likusiuosius iškeldino arba sunaikino 1941–44 miestą okupavę Vokietijos naciai. Po karo miestas greitai, nors ir neplaningai (dėl to ir 21 a. pradžioje išliko daug transporto problemų), atstatytas, plėtojosi naujos ūkio šakos.
2271