Sddhartha Gáutama, Sdharta Gáutama, Budà apie 6–4 a. prieš KristųLumbini (Butvalo administracinis centras, Nepalas) Kušinagar (dabar Uttar Pradešo valstija), budizmo įkūrėjas. Sinhalų metraščiuose sakoma, kad gimė 624 prieš Kristų, parinirvaną (nirvana) pasiekė 543 prieš Kristų (ši data oficialiai pripažinta UNESCO). Japonijos budistų manymu, gyveno 448–368 prieš Kristų, daugelio šiuolaikinių mokslininkų teigimu – 566–486 prieš Kristų. Gimė kšatrijų šeimoje, būdamas 16 m. vedė, 29 m., nusivylęs pasaulietišku gyvenimu, pradėjo praktikuoti askezę. Mokėsi pas žymius jogus Alarą Kalamą, Udraką Ramaputrą. Nepasiekęs nušvitimo asketišku gyvenimu sukūrė savo mokymą. Mirė būdamas 80 metų.
Siddhartha Gautama (Candi Menduto šventyklos prie Borobuduro siužetinis reljefas, apie 800)
Theravados (hinajana) budistai teigia, kad Siddhartha Gautama savo mokymą skelbė pali kalba, bet mokslininkai mano, kad magadhi kalba (prakritai), kuri buvo paplitusi Magadhoje. Suttapitakoje (Pali kanonas) Siddharthos Gautamos gyvenimas vaizduojamas nuo tada, kai pasiekė nušvitimą (bodhi), t. y. tapo buda, ir nusprendė savo patirtimi pasidalyti su žmonėmis. Siddhartha Gautama nebuvo visuomenės reformatorius, nekritikavo valdžios, nesmerkė turtuolių, bet skelbė, kad neprisirišimas prie nuosavybės yra svarbesnis už paprastą turto neturėjimą. Siddharthos Gautamos sekėjai buvo brahmanai, kšatrijai, kurtizanės, pirkliai, jie aukojo bendruomenei (sangha) maistą, drabužius ir kita.
Vėlyvojoje budizmo literatūroje yra detalių Siddharthos Gautamos gyvenimo aprašymų (Lalitavistara, Buddhacarita, Mahavastu, Nidanakatha), juose gausu džatakų siužetų. Pasakojama, prieš Siddharthai Gautamai gimstant Šakjų genties valdovo Šuddhodanos sūnumi, jis reinkarnavosi 550 kartų; Siddharthos Gautamos gimimas Šakjų šeimoje laikomas paskutiniu įsikūnijimu. Būsimojo budos motina Maja susapnavo, kad jai į šoną įėjo baltas dramblys. Siddhartha Gautama stebuklingu būdu gimė iš jos šono, nenorėdamas suteikti skausmo. Rūmų žyniai išaiškino, kad vaikas galįs tapti čakravartinu (Visatos valdovu), arba Didžiuoju Atsiskyrėliu. Šuddhodana darė viską, kad Siddhartha Gautama taptų jo įpėdiniu, saugojo nuo visų įmanomų nelaimių, siekė, kad šis nesužinotų, jog yra skurdas, ligos, senatvė ir mirtis. Siddhartha Gautama 3 kartus (yra versijų, kad 4) slapta išvykęs iš rūmų sužinojo, kad yra ligos ir fizinis skausmas, jaunystė nėra amžina, o gyvenimas turi pabaigą. Nusprendė palikti namus ir tapti asketu. Kartu su 5 atsiskyrėliais pradėjo praktikuoti kraštutinę askezę, bet nepasiekė jokių rezultatų. Atsisakęs askezės nuėjo į Bodhgają (apie 10 km į pietus nuo Gajos miesto, Biharo valstija), kur medituodamas po vadinamuoju Bodhi medžiu (t. y. maldykliniu fikusu, lot. Ficus religiosa) patyrė aukščiausiąjį nušvitimą ir tapo buda; jam atsivėrė dieviškoji akis, kuria apžiūrėjęs pasaulį suprato, kad žmonės skiriasi ne savo kilme, bet dvasiniu potencialu, kad nac. arba socialinė (varna, kasta) priklausomybė yra nereikšmingi veiksniai: jie nelemia ir neskatina žmogaus dvasinio tobulėjimo, negarantuoja išsilaisvinimo iš kančios.
Apsisprendęs skleisti savo mokymą grižo pas 5 asketus (vėliau jie sudarė pirmąją budistų bendruomenę) ir Isipattanoje (dabar Sarnathas, netoli Varanasi) paskelbė jiems savo pirmąjį pamokslą (vad. pirmąjį dharmos rato pasukimą) apie keturias tauriąsias tiesas ir aštuonlinkį kelią.
Paskutinės Siddharthos Gautamos gyvenimo dienos yra aprašytos Mahaparanibbanasuttoje. Mirdamas Upavattanos miške jis įsakė vienuoliams nereikšti jokių emocijų, o jo mirimą panaudoti kaip unikalų meditacijos objektą; keletas vienuolių, stebėjusių Siddharthos Gautamos mirtį, nušvito ir tapo arhatais. Po mirties Siddharthos Gautamos kūnas buvo kremuotas, jo palaikų likučiai (kaulai, dantys) išdalyti budistų bendruomenėms ir tapo kulto objektu.
L: A. Beinorius Budizmo kultūros raida d. 1 Vilnius 2011; A. Bareau Recherches sur la biographie du Buddha 3 v Paris 1971–95; H. Bechert The Dating of the Historical Buddha 3 v Göttingen 1991–97; H. W. Schumann The Historical Buddha: The Times, Life and Teachings of the Founder of Buddhism Deli 2004.
2213