Stanislaus Hosius

Hosius Stanislaus (lot.; lenk. Stanisław Hozjusz, Stanislovas Hòzijus) 1504 05 05Krokuva 1579 08 05Capranica (prie Romos), Katalikų Bažnyčios veikėjas, teologas. Kardinolas (1561). Kilęs iš Krokuvos miestiečių. 1519–24 studijavo Krokuvos universitete. Vėliau Krokuvos vyskupo rūmuose dirbo mokytoju. Domėjosi humanizmu, palaikė ryšius su Erazmu Roterdamiečiu. 1529–34 studijavo Bolonijoje. Nuo 1538 Lenkijos karaliaus sekretorius. 1538 paskirtas Varmijos, 1540 dar ir Krokuvos, 1542 Sandomiero kanauninku. 1549–50 ir 1569 vykdė Žygimanto Augusto diplomatinius pavedimus. Nuo 1549 Chełmo, nuo 1551 Varmijos vyskupas. Tapo aktyviu kontrreformacijos veikėju. Iš vyskupijos šalino kitatikius. Pasisakė prieš tautinės Bažnyčios Lenkijoje koncepciją. Nuo 1558 dirbo Romoje. 1560–61 popiežiaus nuncijus Vienoje. 1561–63 dalyvavo Tridento susirinkime (1563 jam vadovavo). 1564 grįžo į Lenkiją; įtikino Žygimantą Augustą pritarti šio susirinkimo nutarimams ir stiprinti kovą su reformacija. 1564 į Lenkiją pakvietė jėzuitus ir Braunsberge (dabar Braniewo) įkūrė jų pirmąją kolegiją (Collegium Hosianum). Nuo 1569 vėl dirbo Romoje. 1572–78 Vokiečių reikalų kongregacijos narys. Meno ir kultūros mecenatas. Parašė daug teologijos veikalų ir poleminių laiškų (rinkinys Opera omnia 1584). Svarbiausiame veikale Confessio fidei catholicae christiana (1557, 39 leidimai) išdėstė Katalikų Bažnyčios svarbiausias nuostatas. Bažnyčios vienybės simboliu laikė popiežiaus instituciją.