Chandrasekhar Subrahmanyan (Subramanjanas Čandrasekãras) 1910 10 19Lahor 1995 08 21Čikaga, Jungtinių Amerikos Valstijų astrofizikas. Londono karališkosios draugijos (1944), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1955) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1930 baigė Madraso universitetą (Indija), 1930–33 studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 1933–37 dirbo šio universiteto Švč. Trejybės koledže, nuo 1937 pradėjo dirbti Čikagos universiteto Yerkeso astronomijos observatorijoje; profesorius (1938). 1952–71 Astrophysical Journal vyriausiasis redaktorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausi darbai iš žvaigždžių sandaros (baltųjų nykštukių teorija; Žvaigždžių struktūros tyrimo įvadas / An Introduction to the Study of Stellar Structure 1939), žvaigždžių dinamikos (Žvaigždžių dinamikos dėsniai / Principles of Stellar Dynamics 1942), spinduliuotės pernašos žvaigždžių ir planetų atmosferose (Spinduliuotės pernaša / Radiative Transfer 1950). 1931 apskaičiavo, kad kai baltosios nykštukės per daugybę metų pasiekia kritinę 1,4 M⨀ ribą (Chandrasekharo riba), jų gravitacijos nebegali kompensuoti elektronų degeneratyvusis slėgis ir žvaigždės ima trauktis. Išplėtojo juodųjų skylių matematinę teoriją (Matematinė juodųjų skylių teorija / Mathematical Theory of Black Holes 1983).
Subrahmanyan Chandrasekhar
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1983, su W. A. Fowleriu).
Atminimo įamžinimas
Jo garbei kosminė rentgeno spindulių observatorija 1999 pavadinta Chandra, t. p. asteroidas nr. 1958,