Teodòsijus I Didỹsis (Theodosius I Magnus), Flãvijus Teodòsijus (Flavius Theodosius) 347 01 11Kauka (dabar Coca, Segovijos provincija, Ispanija) 395 01 17Mediolanas (dabar Milanas), Romos imperatorius (379–395). Romėnų karvedžio Teodosijaus Vyresniojo sūnus.
Jaunystėje su tėvu kariavo Britanijoje, Galijoje, Balkanuose; tėvą dėl politinių intrigų nukirsdinus grįžo į Ispaniją. 378 žuvus Rytų Romos imperatoriui Valentui Vakarų Romos imperatorius Gracianas paskyrė Teodosijų imperatoriumi bendravaldžiu ir atidavė valdyti Rytus. Čia jis sudarė taiką su vestgotais, leido jiems už tarnybą kariuomenėje gyventi imperijos valdose. 383 žuvus Gracianui, Teodosijus I Didysis pripažino uzurpatorių Magnusą Maksimą Vakarų Romos (išskyrus Italiją, kurią valdė Graciano teisėtas įpėdinis Valentinianas II) imperatoriumi, bet šiam įsiveržus į Italiją nugalėjo ir nužudė jį atkurdamas Valentiniano II valdžią visai Vakarų Romos imperijai. 392 Valentinianui II žuvus Teodosijus I Didysis nužygiavo į Italiją ir perėmė iš jo valdymą. Teodosijus I Didysis – paskutinis vieningos Romos imperijos valdovas, jo imperiją pasidalijo sūnūs (Arkadijus gavo Rytus, Honorijus – Vakarus). Teodosijaus I Didžiojo 380 02 27 ediktu krikščionybė tapo imperijos valstybine religija (381 tai patvirtinta Bažnyčios visuotiniame susirinkime Konstantinopolyje); 394 uždrausta rengti olimpines žaidynes.
Teodosijaus I Didžiojo monetos aversas
Teodosijaus misorijaus (4 a.), vaizduojančio soste sėdintį Teodosijų I Didįjį, kopija