Tukididas

Tukiddas (Thoukydidēs) apie 460 pr. Kr. 400 pr. Kr.Atėnai, senovės graikų istorikas. Demokratas. Per Peloponeso karą (431–404) 424 buvo strategas. Apkaltintas išdavyste ir ištremtas iš Atėnų, kai jo vadovaujama Atėnų eskadra neįstengė sukliudyti Spartos karvedžiui Brasidui užimti Amfipolį. Tremtyje (išbuvo 20 m.) pradėjo rašyti Istoriją (8 knygos) apie Peloponeso karą (aprašė įvykius iki 411). 404 grįžo į Atėnus. Istorijoje daugiausia vietos skyrė Atėnų jūrų valstybei. Svarbiausia Peloponeso karo priežastimi laikė Atėnų iškilimą ir agresyvią užsienio politiką. Karo istoriją siejo su šalies, daugiausia Atėnų, vidaus gyvenimu. Kitaip nei Herodotas, surinktas žinias vertino kritiškai, analizavo griežtai chronologiškai dėstomų faktų ir įvykių priežastis bei padarinius. Tukidido Istorija paremta dokumentiniais šaltiniais, įvykių dalyvių ir amžininkų pasakojimais, papročių ir įstatymų kritiška analize. Tukididas neteikė ypatingos reikšmės pranašavimams ir dievams, gerbė žymių veikėjų (ypač Periklio) protą ir valią, bet asmenybių reikšmės istorijoje nepervertino, tikėjo likimo neišvengiamumu. Teigė, kad istorijos tikslas – teisingai aprašyti buvusius įvykius. Laikomas istorinės kritikos pradininku.