Varšuvos sutartis

Váršuvos sutarts, Váršuvos pãktas, Vidurio ir Rytų Europos prosovietinio bloko valstybių karinio ir politinio bendradarbiavimo sutartis.

Įkūrimas

Varšuvos sutartį 1955 05 14 Varšuvoje pasirašė Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Rumunijos, SSRS, Vengrijos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos atstovai. Pasirašyti šią sutartį paskatino Vokietijos Federacinės Respublikos priėmimas į NATO 1955. Varšuvos sutartimi (įsigaliojo 1955 06 05) ją pasirašiusios valstybės įsipareigojo susilaikyti nuo grasinimo viena kitai jėga ir jėgos naudojimo, kilus agresijai prieš bet kurią iš sutartį pasirašiusių valstybių nedelsiant suteikti jai pagalbą (politinę ir karinę), laikytis bendradarbiavimo politikos, formaliai deklaravo nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus, nepriklausomybės ir suvereniteto gerbimo principus.

SSRS atstovai Varšuvos sutarties organizacijos įkūrimo konferencijoje (iš kairės): I. Konevas, V. Molotovas, N. Bulganinas ir G. Žukovas (1955 05 14)

Tikslas ir institucijos

Varšuvos sutartimi įkurtos Varšuvos sutarties organizacijos (kaip atsvaros NATO) formalus tikslas buvo ginti jos šalių narių saugumą, faktiškai – stiprinti SSRS įtaką kitose pasaulio valstybėse, pirmiausia vadinamojo socialistinio bloko šalyse. Organizacijos valdymo aukščiausiosios institucijos – Politinio konsultacinio komiteto – veikloje dalyvavo Varšuvos sutarties šalių narių komunistinių ir darbininkų partijų bei vyriausybių vadovai. Komitetą sudarė Užsienio reikalų, Gynybos ministrų komitetai ir Jungtinis sekretoriatas. Veikė jungtinės ginkluotosios pajėgos, jų štabas (būstinė Maskvoje), Karinė taryba.

Veikla

Rengti ginkluotųjų pajėgų bendri manevrai ir karinės pratybos. Nuo 1961 Albanija nedalyvavo Varšuvos sutarties organizacijos veikloje, 1968 ir formaliai nutraukė narystę. Vietnamo kare (1964–73) Varšuvos sutarties organizacija rėmė Vietnamą, arabų–Izraelio karuose – arabų šalis.

Organizacijos sukūrimas labai paaštrino jos ir NATO narių santykius bei Šaltąjį karą. Ji buvo pagrindinė demokratinių procesų Rytų ir Vidurio Europoje slopintoja. Siekdama sustabdyti Prahos pavasario demokratines reformas 1968 08 21–22 Varšuvos sutarties šalys narės (Rumunija nedalyvavo) įvedė kariuomenę į Čekoslovakiją. Per pirmąsias karinės intervencijos savaites žuvo apie 80 žmonių. Čekoslovakijos vadovai buvo priversti pasirašyti vadinamuosius Maskvos protokolus, kurie leido Čekoslovakijoje dislokuoti SSRS kariuomenę, pradėtos demokratinės reformos nutrauktos ir panaikintos.

Varšuvos sutartis nustojo galioti 1991 žlugus SSRS ir organizacijos šalims narėms pasirašius sutarties galiojimo nutraukimo protokolą.