Grossman Vasilij (rus. Василий Гроссман, Vasilijus Gròsmanas), tikrasis vardas Josif 1905 12 12Berdyčiv 1964 09 04Maskva, rusų rašytojas.
Vasilij Grossman
1929 baigė Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Dirbo Donbase inžinieriumi. Per SSRS–Vokietijos karą buvo karo korespondentas. Apysakoje Gliukauf (1934), romane Stepanas Kolčiuginas (Stepan Kol′čjugin 4 d. 1937–40) remiantis sovietų ideologija pasakojama apie šachtininkų gyvenimą. Romanuose Liaudis nemirtinga (Narod bessmerten 1942, lietuvių kalba 1944), Už teisybę (Za pravoe delo 1952) vaizduojami karo įvykiai, aprašomas Stalingrado mūšis. Apysakoje Viskas keičiasi… (Vsjo tečjot…, parašytas 1955–63, išleistas 1970 Frankfurte prie Maino, 1994 Maskvoje), publicistiniame romane Gyvenimas ir likimas (Žizn′ i sud′ba, parašytas 1961, konfiskuotas KGB, išleistas 1980 Lozanoje, 1988 Maskvoje) perteikiami dramatiški Rusijos istorijos įvykiai sovietų valdžios metais: 1933 badmetis, kaimo, inteligentijos naikinimas, žydų persekiojimas po karo, 4–5 dešimtmečio visuomeniniai reiškiniai.
Su I. Erenburgu sudarė knygą apie SSRS ir Lenkijoje nacių vykdytą žydų genocidą (Juodoji knyga / Čjornaja kniga, uždrausta spausdinti 1948, išleista 1993).
1
2771