Žukovskij Vasilij (rus. Василий Жуковский, Vasilijus Žukòvskis) 1783 02 09Mišenskoje (Tulos sr.) 1852 04 24Baden-Baden, rusų poetas, vertėjas. Rusijos mokslų akademijos narys (1818).
Biografijos bruožai
Bendravo su N. Jazykovu. 1797–1800 mokėsi bajorų pensione prie Maskvos universiteto. 1812 karo dalyvis (sukūrė odę Dainius rusų karių stovykloje / Pevec vo stane russkich voinov). Nuo 1826 Rusijos imperatoriaus sosto įpėdinio auklėtojas. Priklausė rašytojų būreliui Arzamas. Rėmė A. Puškiną, kitus talentingus jaunus poetus. Po A. Puškino mirties 1837 leido žurnalą Sovremennik. Nuo 1841 gyveno Vokietijoje.
Vasilij Žukovskij
Kūryba
Ankstyvajai lyrikai (eilėraštis Kaimo kapinės / Sel′skoe kladbišče 1802) būdinga sentimentalizmo bruožai. Nuo 1808 kūryboje vyravo romantizmas (laikomas romantinių baladžių žanro pradininku rusų literatūroje). Baladėse (Liudmila 1808, Svetlana 1812, Eolo arfa / Ėolova arfa 1814, išspausdintas rinkinys Vasilijaus Žukovskio eilėraščiai / Stichotvorenija Vasilija Žukovskogo 2 d. 1815–16) naudojo tautosakos motyvus, eilėraščiuose (Neišreiškiama / Nevyrazimoe 1819) subtiliai atskleidė žmogaus dvasinį pasaulį.
Vertimai
Vienas pirmųjų 19 amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje–trečiojo dešimtmečio pradžioje į rusų kalbą išvertė užsienio romantikų kūrinių (F. Schillerio tragediją Orleano mergelė, G. Byrono poemą Šiljono kalinys). Gyvendamas Vokietijoje išvertė Homero Odisėją (išspausdintas poezijos rinkinys Nauji eilėraščiai / Novye stichotvorenija 3 t. 1849).