Vaud (pranc.; vok. Waadt; Vo), kantonas Šveicarijos pietvakariuose. Ribojasi su Prancūzija.
Plotas 3211,8 km2. 845 800 gyventojų (2023).
Centras – Lozana (144 100 gyventojų, 2023; aglomeracijoje 319 500 gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Yverdonas (30,2), Montreux (26,8), Nyonas (23,0), Renens’as (21,4; priklauso Lozanos aglomeracijai), Vevey (20,2). Oficiali kalba – prancūzų.
Aigle’io pilis ir vynuogynai
Paviršius kalnuotas ir kalvotas. Vaud vakarinę dalį užima Jura kalnų pietrytiniai kalnagūbriai, vidurinę dalį – Šveicarijos plokščiakalnio pietvakarinis pakraštys, rytinę dalį – Berno Alpės (jose yra Vaud aukščiausia vieta – Les Diablerets kalnas, 3210 metrų).
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; kalnuose – vertikalusis zoniškumas. Per metus iškrinta nuo 700 mm kritulių (slėniuose) iki 2000 mm (kalnuose).
Gausu ežerų; pietuose Vaud prieina prie Ženevos ežero (per jį teka Ronos upė), šiaurėje – prie Neuchâtelio ežero.
Yra hidroelektrinių. Mašinų, tiksliųjų prietaisų (laikrodžių) gamyba, elektronikos, medicinos technikos, biotechnologijų, tekstilės, tabako, vyno pramonė.
Auginama vynmedžiai (Lavaux regiono vynmedžių terasos prie Ženevos ežero įtrauktos į pasaulio paveldo vertybių sąrašą, 2007), kviečiai, miežiai, tabakai, cukriniai runkeliai, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės. Turizmas, žiemos, vandens sportas, klimato kurortai; Ženevos ežero šiaurės rytinė pakrantė tarp Lozanos ir Montreux vadinama Šveicarijos Riviera.
Netoli Montreux, Ženevos ežero saloje, yra Chillono pilis (11–13 amžius).
Lozanoje yra Tarptautinio olimpinio komiteto būstinė (nuo 1915).
Per Vaud eina Paryžiaus–Milano geležinkelis ir plentas.
Istorija
Dabartinio Vaud teritorijoje ežerų pakrantėse žmonių gyventa jau ikiistoriniais laikais. Vėliau apsigyveno helvetai. 58 pr. Kr. įsiveržė Cezario kariuomenė. Romėnai įkūrė Vevey ir Lozanos miestus. 2–4 a. įsiveržė alemanai, 5 a. – burgundai, vėliau – frankai. 888 teritorija tapo Karolingų imperijos dalimi. Nuo 1032 valdyta vokiečių Zähringenų dinastijos. 1218 atiteko Savojai.
Per Burgundijos karus (1474–77) užimta Berno kantono kariuomenės, 1536 jo aneksuota. 1798 gyventojai, veikiami Prancūzijos revoliucijos nuotaikų ir palaikomi Direktorijos (1795–99), paskelbė Lemanijos respubliką; įsiveržus Prancūzijos kariuomenei ji tapo Helvecijos respublikos Lémano kantonu. 1803 susikūrus Šveicarijos Konfederacijai kantonas tapo jos Vaud kantonu.