Weisskopf Victor Frederik (Viktoras Frederikas Váiskopfas, Veskopfas) 1908 09 19Viena 2002 04 22Newton (Masačusetso valstija), austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Žydų kilmės. Amerikos menų ir mokslų akademijos (1948; 1976–79 prezidentas), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1952), daugelio šalių mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1931 baigė Göttingeno universitetą. 1932–37 dirbo Kopenhagos, Ciuricho universitetuose. 1937 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1937–43 dirbo Rochesterio universitete, 1943–46 dalyvavo Manhattano projekte ir dirbo slaptoje Los Alamoso laboratorijoje; plėtojo atominės bombos teoriją, 1946–60, 1965–74 – Masačusetso technologijos institute, 1961–65 vadovavo Europos branduolinių tyrimų centrui (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire, CERN) Ženevoje; profesorius (1937). Amerikos fizikų draugijos prezidentas (1960–61).
Victor Frederik Weisskopf
Mokslinė veikla
Svarbiausios tyrimų sritys: branduolio fizika, kvantinė lauko teorija, elementariųjų dalelių fizika. Išplėtojo vakuumo poliarizacijos teoriją. Paaiškino vandenilio energijos lygmenų Lamb’o poslinkį.
Apdovanojimai
Wolfo premija (1981, su F. J. Dysonu ir G. ’t Hooftu).