Nekrasov Viktor (rus. Виктор Некрасов, Viktoras Nekrãsovas) 1911 06 17Kijevas 1987 09 03Paryžius, rusų rašytojas, disidentas. Bavarijos menų akademijos narys.
Biografija
1936 baigė Kijevo statybos institutą (architektūrą), 1937 – studiją prie Kijevo rusų dramos teatro. Dirbo architektu, vėliau buvo Kijevo, Vladivostoko, Kirovo, Rostovo prie Dono teatrų aktorius ir dailininkas. Nuo 1941 rugpjūčio iki 1944 lapkričio dalyvavo SSRS–Vokietijos kare, tarnavo inžineriniuose daliniuose, kovojo Stalingrado, Ukrainos ir Lenkijos mūšiuose. Du kartus buvo sužeistas, pripažinus invalidumą demobilizuotas. 1945–47 dirbo laikraščio Sovetskoe iskusstvo redakcijoje Kijeve.
Viktor Nekrasov
Kūryba
Kaip rašytojas išgarsėjo išleidęs apysaką Stalingrado apkasuose (V okopach Stalingrada 1946, lietuvių kalba 1948, filmas pavadinimu Kareiviai 1957, režisierius A. Ivanovas). Joje tikroviškai perteikė karių gyvenimą, buvo vadinamosios rusų leitenantų prozos pradininkas.
Apysakoje Gimtajame mieste (V rodnom gorode 1954, filmas pavadinimu Miestas uždega šviesas 1958, režisierius V. Vengerovas) pavaizdavo iš karo grįžusio kareivio sudėtingą likimą, jo negebėjimą prisitaikyti prie naujo gyvenimo.
Apysakoje Kira Georgievna (1961) pasmerkė konformistinius inteligentų santykius, abejingumą, dorovinį nuosmūkį.
Parašė kelionių apybraižų (Pirmoji pažintis / Pervoe znakomstvo 1958, Abiejose vandenyno pusėse / Po obe storony okeana 1962, Mėnuo Prancūzijoje / Mesjac vo Francii 1965), poleminių esė (Žodžiai „iškilnūs“ ir neįmantrūs / Slova „velikie“ i prostye 1959, prieš kalbos pompastiškumą, Apie praeitį, dabartį ir šiek tiek apie ateitį / O prošlom, nastojaščem i čut'-čut' o buduščem 1960, prieš neskoningą ir monotonišką gyvenamojo laikotarpio miesto architektūrą).
Apybraižos, esė ir 1969 pasirašytas kolektyvinis laiškas, ginantis ukrainiečių disidentą V. Černovilą, sukėlė valdančiųjų nepasitenkinimą, prasidėjo V. Nekrasovo persekiojimas – jis buvo pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos ir komunistų partijos, sekamas ir tardomas KGB, todėl 1974 emigravo į užsienį.
Veikla emigracijoje
Nuo 1974 gyveno Prancūzijoje, dirbo žurnalo Kontinent redakcijoje ir radijo stotyje Svoboda. Parašė autobiografinių apysakų (Vėpsotojo užrašai / Zapiski zevaki 1975, Abiejose sienos pusėse / Po obe storony steny 1978), apysaką Trumpa liūdna apysaka (Malen’kaja pečal’naja povest’ 1986). Kūrybai būdinga autobiografiškumas, autoironija, lyriškas stilius.