Vlnius, Lietuvos Respublikos sostinė; apskrities, miesto ir rajono savivaldybių, arkivyskupijos centras. Įsikūręs Lietuvos pietryčiuose, prie Neries ir Vilnios santakos; didžiausias Lietuvos miestas. Gyventojų tankis 1450 žm./km2 (2023). 2021 surašymo duomenimis, 63,2 % gyventojų yra lietuviai, 16,5 % – lenkai, 11,9 % – rusai, 3,5 % – baltarusiai, 0,9 % – ukrainiečiai, yra žydų, totorių, romų (čigonų), vokiečių ir kitų. 65,4 % Vilniaus gyventojų yra katalikai, 8,9 % – stačiatikiai, 1,0 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,2 % – evangelikai reformatai, 0,1 % – musulmonai.
Vilniaus herbas
Gamtinė miesto ašis yra Neries upės gilus (iki 60 m) vingiuotas slėnis, besidriekiantis iš šiaurės rytų į pietvakarius, istorinis centras – Neries ir jos kairiojo intako Vilnios santakoje, tarp 2 moreninių aukštumų. Į pietryčius nuo Vilniaus plyti kalvota ir slėniuota Medininkų aukštuma, į šiaurę – prasideda ežeruota Aukštaičių aukštuma; jos pietinė dalis – Riešės aukštuma – siekia miestą ties Viršuliškėmis, Šeškine, Baltupiais, Santariškėmis, Verkiais. Medininkų ir Riešės aukštumas skiria apie 5 km pločio Neries senslėnis, susidedantis iš 8 terasų, kuriose įsikūrusi didžioji miesto dalis. Medininkų aukštumos pakraštyje tarp Naujosios Vilnios ir miesto centro yra gilus Vilnios slėnis, kuriame įsikūręs Senamiestis. Aukštumų šlaitai, pereinantys į Neries ir Vilnios slėnius, smarkiai išraižyti senosios erozijos ir pavirtę eroziniais kalvynais, suteikia Vilniui vaizdingumo. Reljefo absoliučiųjų aukščių skirtumas yra nuo 234 iki 97 metrų.
44 % Vilniaus teritorijos užima žalieji plotai (Vingio parkas, Kalnų, Bernardinų, Japoniškas sodas ir kiti parkai). Vilniuje yra Vilniaus universiteto botanikos sodas, Pavilnių regioninis parkas, Verkių regioninis parkas, Vilniaus pilių rezervatas, Dvarčionių, Griovių geomorfologiniai, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, 3 gamtos paminklai: geologiniai – Plikakalnio atodanga, Pūčkorių atodanga, geomorfologinis – Šeškinės ozas, zoologinis gamtos paveldo objektas – Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis. 20 % Vilniaus teritorijos užima statiniai, 21 % – žemės ūkio paskirties plotai, 2 % – vandens telkiniai, 4 % – keliai, 9 % – kitos paskirties plotai.
Vilniaus Senamiesčio panorama
Vingio parkas su estrada (1960 estų architekto A. Kotli projektą pritaikė architektas R. Alekna)
Neries kairiajame krante įsikūręs Senamiestis (vienas didžiausių Rytų Europoje, plotas 360 ha), Antakalnis, Dvarčionys, Kirtimai, Markučiai, Naujamiestis, Naujininkai, Rasos, Užupis, Vilkpėdė ir kiti pramonės ir gyvenamieji rajonai. Neries dešiniajame krante – daugiausia gyvenamieji rajonai: Baltupiai, Fabijoniškės, Jeruzalė, Justiniškės, Karoliniškės, Lazdynai, Pašilaičiai, Pilaitė, Santariškės, Šeškinė, Šnipiškės, Verkiai, Viršuliškės, Žirmūnai, Žvėrynas ir kiti. Vilniuje įsikūrusios svarbiausios šalies valdžios institucijos: Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Konstitucinis ir Aukščiausiasis teismai, užsienio valstybių ambasados ir atstovybės, diplomatinės tarnybos, tarptautinių organizacijų atstovybės. Veikia nemokamo belaidžio Wi-Fi interneto zonos.
Ūkis
Vilnius – svarbiausias Lietuvos pramonės, ekonomikos, finansų centras. Vilniuje sukuriama daugiau kaip 30 % Lietuvos BVP vertės. 12,5 % visos Vilniuje pagamintos pramonės produkcijos sudaro maisto produktai (duona ir pyragai, saldainiai, mėsos, pieno gaminiai, uogienės, vaisių ir daržovių sultys, pomidorų padažai, majonezas, alkoholiniai gėrimai).
Vilniaus panorama
Sostinėje susitelkusios svarbiausios šalies baldų, plastikinių langų ir durų, statybinių medžiagų, popieriaus ir kartono, avalynės, siuvimo, kosmetikos, lazerių, telekomunikacijų prietaisų ir kitos gamybos įmonės. Apdirbamosios pramonės didžiausios bendrovės: maisto – Vilniaus duona, Vilniaus pergalė, Mažoji Ragainė, Vilniaus margarino gamykla, alkoholinių gėrimų – Vilniaus degtinė, Vilniaus alus, statybinių medžiagų – INHUS Prefab, tekstilės ir siuvimo – Lelija, Sparta, Rožė, Audėjas, kailių – Vilniaus kailiai, baldų gamybos – Vilniaus baldai, Narbutas International, plastikų – Plasta, Plaga, medienos gaminių ir popieriaus – Grigeo, langų ir durų – Megrame, keraminių gaminių – Senamiesčio amatai, Sauluva, silikatinių plytų ir blokų – Silikatas, asfaltbetonio – Fegda, kosmetikos – BIOK laboratorija, statybos – Hanner, Eikos statyba, lazerių ir lazerinių sistemų gamybos – Light Conversion ir kitos.
Dailieji amatai (keramikos, gintaro, lino). Kalamos monetos (Lietuvos monetų kalykla). Mieste įsikūrusios pašto paslaugų bendrovė Lietuvos paštas, siuntų pristatymo tarnybos DPD Lietuva, DHL Lietuva, UPS Lietuva ir kitos, SBA, MG Baltic koncernų centrinės būstinės, holdingo bendrovė – Vilniaus prekyba. Tarptautinių bendrovių Barclays Bank PLC, Western Union, IBM, Transcom, Coca-Cola Company, Sicor Biotech skyriai. Didžiausios ryšio paslaugų bendrovės Telia, Bitė Lietuva, Tele2, Eurocom, informacinių technologijų – Penki kontinentai, Baltic Amadeus. Elektros energiją skirsto ir tiekia bendrovė Lietuvos energija, šilumą ir karštą vandenį – Vilniaus energija, šaltą vandenį – Vilniaus vandenys.
Žemieji Paneriai Vilniuje
2 termofikacinės elektrinės. Dalį Vilniaus miesto pramonės produkcijos įmonės realizuoja vidaus rinkoje, kitą dalį eksportuoja. Daugiausia eksportuojama tekstilės (drabužiai, patalynė), medienos (baldai), plastikų gaminiai, maisto produktai. Eksporto svarbiausi partneriai – Vokietija, Latvija, Rusija. 2018 Vilniui teko 60 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Daugiausia investuojančios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Suomija, Norvegija, Rusija, Danija, Didžioji Britanija. Vilniuje įsikūrusios Lietuvos banko, SEB banko, Swedbank, Luminor Bank ir kitų bankų būstinės, draudimo (Lietuvos draudimas, Ergo Lietuva, BTA draudimas, PZU Lietuva), vertybinių popierių rinkos (Nasdaq Vilnius) bendrovės, nekilnojamojo turto agentūros (Remax Lietuva, Ober-Haus, Hanner).
Vilnių aplanko apie 80 % visų į Lietuvą (per metus) atvykstančių turistų. Sostinėje įsikūrę viešbučiai Stikliai, Narutis, tarptautiniams viešbučių tinklams priklausantys Kempinski Hotel Kempinski Vilnius, Comfort Hotel LT, Astorija Hotel, Le Meridien Vilnius, Holiday Inn Vilnius, Europa Royale, Radisson Blu Hotel Lietuva, Novotel, Crowne Plaza Vilnius ir kiti viešbučiai. Daugiausia turistų atvyksta iš Norvegijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Lenkijos. Labiausiai lankoma Vilniaus senamiestis, Aušros vartai, Vilniaus rotušė, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis, televizijos ir radijo bokštas, muziejai, teatrai, kultūros renginiai, pramogų (UNO Parks, Belmonto nuotykių parkas), vandens (Vichy) parkai. Veikia 4 turizmo informacijos centrai. Daug kelionių agentūrų, didžiausios – Novaturas, Tez tour, West Express, Kelionių akademija, Pasaulio kelionės ir kitos.
Vilnius
Gedimino prospektas Vilniuje
Visuomeninio transporto paslaugas teikia bendrovė Vilniaus viešasis transportas. Keleivius dar veža lengvųjų automobilių taksi įmonės. Autobusų (tarpmiestiniai ir tarptautiniai keleivių pervežimai), geležinkelio (keleivių, krovinių pervežimas; bendrovė Lietuvos geležinkeliai) stotys. Funikulierius kelia į Pilies kalną. Miesto dalis skirtingose Neries pusėse jungia Karaliaus Mindaugo, Baltasis (pėsčiųjų), Žaliasis, Šilo, Valakampių ir kiti tiltai (iš viso – 13). Neries upe driekiasi turistinis vandens kelias. Tarptautinis oro uostas. Tiesioginiai skrydžiai į Taliną (Estija), Maskvą (Rusija), Rygą (Latvija), Berlyną (Vokietija), Briuselį (Belgija), Varšuvą (Lenkija), Londoną (Didžioji Britanija), Romą (Italija), Paryžių (Prancūzija) ir kitus miestus. Geležinkeliai ir automobilių magistralės į Minską (Baltarusija), Kauną, geležinkelis į Daugpilį (Latvija), automobilių magistralė į Panevėžį, plentai į Uteną, Marijampolę, Švenčionis.
Sveikatos apsauga
Vilniuje yra Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Greitosios medicinos pagalbos stotis, Vilniaus miesto psichikos sveikatos bei odos ir veneros ligų centrai, Šv. Roko, Mykolo Marcinkevičiaus, Respublikinė Vilniaus universitetinė, Vilniaus miesto klinikinė, Vilkpėdės ligoninės. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Vilniaus gimdymo namai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika (iki 2024 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika). Antakalnio, Centro, Karoliniškių, Lazdynų, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Šeškinės poliklinikos. Sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
Švietimas
Vilniuje įsikūrę Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 5 universitetai, 5 kolegijos ir kitos aukštosios mokyklos; svarbiausios valstybinės – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, nevalstybinės – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus kunigų seminarija, Vilniaus verslo, Vilniaus dizaino kolegijos.
2021 Vilniuje buvo licėjus, 27 gimnazijos, 25 progimnazijos, 23 pradinės mokyklos, 120 ikimokyklinio ugdymo ir 18 kitų mokymo įstaigų. Jaunimo, muzikos (B. Dvariono dešimtmetė), meno (Čiurlionio menų mokykla), dailės, sporto, krepšinio, futbolo ir kitos mokyklos, suaugusiųjų mokymo, pedagoginės profesinės raidos centrai. Lietuvos istorijos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos teisės institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Lietuvos viešojo administravimo institutas, Biotechnologijos institutas, Biochemijos institutas, Nacionalinis vėžio institutas ir kiti institutai. Lietuvos socialinių tyrimų centras, Gamtos tyrimų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo (iki 2012 Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras), Lietuvos vaikų ir jaunimo centrai, kuriasi mokslo, studijų ir verslo centrai – Saulėtekio slėnis, Santaros slėnis.
Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia
Kultūra
Yra daugiau kaip 40 katalikų bažnyčių; svarbiausia – Vilniaus katedra ir varpinė, seniausia Vilniuje – Šv. Mikalojaus bažnyčia. Daugiau kaip 10 stačiatikių cerkvių, sentikių cerkvė, žydų sinagoga, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų ir kitų religinių bendruomenių bažnyčios, 26 vienuolynai. Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Jaunimo teatras, Vilniaus senasis teatras, Vilniaus mažasis teatras, Keistuolių teatras, Lėlė, OKT / Vilniaus miesto teatras ir kiti teatrai. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Kino teatrai Forum Cinemas Vingis, Apollo Kinas, Multikino ozas, Pasaka, Skalvijos kino centras, Ozo kino salė. 2022 buvo 24 bibliotekos: didžiausios – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka, Vilniaus apskrities viešoji Adomo Mickevičiaus biblioteka.
folkloro festivalio Skamba skamba kankliai dalyvių eisena (2013)
Tarptautiniai festivaliai: džiazo muzikos Vilniaus džiazo festivalis, šiuolaikinės – Gaida, Kristupo vasaros, Vilniaus festivalis, folkloro Skamba skamba kankliai, poezijos Poezijos pavasaris, teatro Sirenos, šiuolaikinio šokio Naujasis Baltijos šokis, kino Kino pavasaris, muzikos, šviesos, mados ir kita; vyksta dainų šventės, Sostinės dienos, Kaziuko mugė ir kitos šventės. 21 muziejus, svarbiausi – Lietuvos nacionalinis muziejus, Valdovų rūmai, MO muziejus, Taikomosios dailės muziejus, Genocido aukų muziejus, Literatūrinis Markučių dvaro, V. Kasiulio dailės, pinigų, energetikos ir technologijų, geležinkelio, muitinės, žaislų muziejai, M. ir J. Šlapelių namas muziejus, K. Varnelio namai muziejus. Nacionalinė dailės galerija, Vilniaus paveikslų galerija, Arkos, Vartų ir kitos galerijos. Šiuolaikinio meno centras, Baltijos gintaro meno, kultūros ir kiti centrai.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis Jauna muzika, berniukų ir jaunuolių Ąžuoliukas, mergaičių ir merginų Liepaitės chorai, dainų ir šokių ansamblis Lietuva. Renginiai vyksta Kongresų rūmuose, sporto, pramogų ir verslo centre Forum Palace, parodų rūmuose Litexpo ir kitur. Mieste yra daug sporto ir kitų renginių arenų, tarp jų – Avia Solutions Group Arena (iki 2020 Siemens Arena), Pramogų arena, universali sporto arena Sportima; sporto bazių – Vilniaus Žalgirio, Vingio parko, Kalnų parko ir kiti stadionai, baseinai. Liepkalnio slidinėjimo trasa.
Veikia naujienų agentūros – ELTA, Baltic News Service. Lietuvos radijas ir televizija, komercinės televizijos, tarp jų – Laisvas ir nepriklausomas kanalas, TV3, Baltijos televizija, Lietuvos ryto televizija. Svarbiausi Lietuvos dienraščiai Lietuvos rytas, Respublika, Verslo žinios, žurnalai – Moteris, Valstybė, National Geographic Lietuva ir kiti. Mieste gausu leidyklų, didžiausios: Alma littera, Baltos lankos, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (nuo 2023 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padalinys), Tyto alba.
2002 Vilniui suteiktas UNESCO Taikos miesto vardas.
Vilniaus Senamiestis (2023)
Vilniaus miesto žemėlapis
Vokiečių gatvė Vilniuje