Virdžinija

Virdžnija (Virginia), VA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose, prie Atlanto vandenyno Chesapeake’o įlankos.

Plotas 102 600 km². 8,63 mln. gyventojų (2020).

Centras – Richmondas (230 400 gyventojų, 2019; aglomeracijoje, vadinamojoje metropolinėje statistinėje teritorijoje – 1,29 mln. gyventojų). Didžiausias miestas – Virginia Beachas (450 000 gyventojų, 2019). Kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Chesapeake’as (244,8), Norfolkas (242,7), Arlingtonas (236,8), Newport Newsas (179,2). Gyventojų vidutinis tankis 84,41 žm./km² (2020).

Norfolkas – miestas Virdžinijos pietryčiuose, prie Chesapeake’o įlankos

Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta Atlanto pakrantės žemuma, vidurinėje dalyje – dalis Piedmonto plynaukštės, vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis Mėlynieji kalnai (juose yra Virdžinijos aukščiausia vieta – Rogerso kalnas, 1746 m), į vakarus nuo jų – Didysis Apalačų slėnis. Klimatas subtropinis jūrinis, Atlanto vandenyno pakrantėje – musoninis.

Sausio aukščiausia temperatūra 6–8 °C, žemiausia –1, –4 °C, liepos atitinkamai 30–31 °C ir 18–21 °C. Per metus iškrinta 1000–1150 mm kritulių. Didžiausios upės – Potomacas, Jamesas. Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmoutho apylinkėse plyti durpžemiai, likusioje valstijos dalyje – rūgštžemiai. Miškai užima apie 65 % Virdžinijos teritorijos; daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose – mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Veisiasi triušiai, voverės, meškėnai, lapės, elniai, juodieji lokiai. Shenandoah nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.

Fredericksburgas – miestas Virdžinijos šiaurės rytuose

Kasamos akmens anglys. Medienos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, moderniųjų technologijų, aviacijos (Newport Newse), chemijos, naftos chemijos, farmacijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, tabako, maisto pramonė, valčių, baldų, elektros ir elektronikos, žemės ūkio įrenginių, automobilių (Norfolke) gamyba, laivų statyba (Newport Newse). Pramonės svarbiausias centras – Newport Newsas. Dirbama žemė užima apie 32 % Virdžinijos teritorijos. Auginama tabakai, vaismedžiai (obelys, persikai), arachiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama pieniniai galvijai, naminiai paukščiai (kalakutai). Pajūryje gaudoma austrės, krevetės. Turizmas; labiausiai lankoma kolonijinio laikotarpio kultūros paminklai (Jamestownas, Williamsburgas), G. Washingtono (Mount Vernonas), T. Jeffersono (Monticello; įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, 1987) rezidencijos, Virginia Beacho kurortas, Mėlynieji kalnai, Shenandoah nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos. Virdžinijos rytinėje pakrantėje yra NASA erdvėlaivių bandymo centras ir Vidurio Atlanto regioninis kosmoso uostas. Svarbiausi uostai – Richmondas (prie Jameso upės; plaukia jūriniai laivai), Hamptonas, Norfolkas, Newport Newsas; Chesapeake’o naftos, Portsmoutho karinis jūrų uostai. Vašingtono Dulleso (24,06 mln. keleivių, 2018), Richmondo, Norfolko, Newport Newso‑Williamsburgo tarptautiniai oro uostai; Vašingtono nacionalinis R. Reagano (23,46 mln., 2018).

Istorija

Nuo 16 a. pabaigos dabartinę Virdžinijos teritoriją, gyvenamą čerokių, pamunkų ir kitų indėnų genčių, tyrinėjo, vėliau kolonizavo anglai. 1607 įkurta Jamestowno kolonija – pirma anglų nuolatinė gyvenvietė Amerikoje. Nuo 1619 į Virdžiniją iš Afrikos buvo vežami vergai (greitai jie sudarė gyventojų daugumą), plėtotas plantacijų ūkis – auginta daugiausia tabakas. 1788 Virdžinija tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 10 valstija (viena iš valstijų steigėjų), ilgai buvo šalies politinis centras – iš Virdžinijos kilę 10 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų. Per pilietinį karą 1861 prisidėjo prie atsiskiriančių Amerikos konfederacijos valstijų, Richmondas tapo jų sostine, Virdžinija – vienu svarbiausių karo veiksmų teatrų (šiaurės vakarų apygardos nuo Virdžinijos atsiskyrė ir 1863 sudarė Vakarų Virdžinijos valstiją). 1870 Virdžinija vėl oficialiai priimta į Jungtines Amerikos Valstijas. 1891–1967 Virdžiniją valdė demokratai. 20 a. intensyviai plėtota pramonė.