Vernadskij Vladimir (Владимир Вернaдский, Vladimiras Vernãdskis) 1863 03 12Sankt Peterburgas 1945 01 06Maskva, rusų gamtininkas, mineralogas, geochemikas. Biogeochemijos, radiogeologijos, mokslo apie biosferą (su prancūzų filosofu P. Teilhard’u de Chardinu išplėtojo noosferos sampratą) pradininkas, geochemijos vienas pradininkų, rusų kosmizmo atstovas.
Išsilavinimas ir veikla
1885 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1890–1911 dėstė Maskvos universitete; profesorius (1898). 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (kadetų partijos veikėjas, Valstybės tarybos narys). Sankt Peterburgo (nuo 1925 – SSRS; 1912), Ukrainos (1919), Čekoslovakijos (1926), Serbijos (1926), Paryžiaus (1928) mokslų akademijų narys. Nuo 1914 Petrogrado mokslų akademijos Geologijos ir mineralogijos muziejaus direktorius. 1915–17, 1926–30 Rusijos gamtinių gamybinių jėgų tyrimo komisijos pirmininkas. 1919–21 Ukrainos SSR mokslų akademijos prezidentas, 1920–21 Taurijos universiteto rektorius. 1922–39 Valstybinio radžio instituto (įsteigto jo iniciatyva) direktorius. V. Vernadskio iniciatyva 1927 įkurtas SSRS mokslų akademijos Gyvosios medžiagos skyrius (1928–34 Biogeochemijos, 1934–47 – Geochemijos problemų laboratorija; 1928–45 jos direktorius), 1937 – Tarptautinė uolienų amžiaus radioaktyviais metodais nustatymo komisija, 1939 – Izotopų komisija.
Vladimir Vernadskij
Moksliniai tyrimai
Nagrinėjo silikatų sandarą, retųjų ir išsklaidytųjų elementų geochemiją, radioaktyviuosius mineralus, uolienų absoliutaus amžiaus nustatymo metodus, organizmų reikšmę geocheminiams procesams, pirmasis Rusijoje vykdė torio ir urano paiešką (nuo 1910), apibrėžė biosferos sąvoką. Moksliniuose darbuose pasinaudojo ir J. Lukoševičiaus idėjomis.
Svarbiausi veikalai
Biosfera (Biosfera 1926, lietuvių 1956), Geochemijos apybraižos (Očerki geochimii 1934), Gamtinio vandens istorija (Istorija prirodnych vod 1933–36).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas kalnas Paramuširo saloje, kalnai Rytų Antarktidoje, mineralas vernadskitas.
R: Izbrannye sočinenija 5 t. Moskva 1954–60.