Autorius (-ė) Irena Regina Merkienė
lietuvių etnografinės
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
grupės Pagal buities ir kalbos ypatumus skiriamos penkios lietuvių etnografinės grupės: aukštaičiai, dzūkai, lietuvininkai, suvalkiečiai, žemaičiai. Daugiau
lietuvių gimdyvės ir
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
kūdikio lankymo papročiai Mažojoje Lietuvoje 17 a. minimi (T. Lepneris, M. Pretorijus) kūdikio motinos įvesdinimo į moterų bendriją papročiai. Daugiau žinių apie juos (ypač buvusius Rytų Lietuvoje) išliko iš 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės. Daugiau
lietuvių gimtuvių
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau
papročiai lietuviams kūdikio gimimas buvo artimai susijęs su ikikrikščioniškosiomis įvesdinimo į šeimą apeigomis (vėliau jos pritapo prie bažnytinio krikšto), jas Mažojoje Lietuvoje aprašė M. Pretorijus (17 amžius). Daugiau
lietuvių
gyvensena 12–15 a. lietuviai tapo žemdirbių tauta, kurios pagrindiniai verslai – lydiminė ir pūdyminė žemdirbystė ir gyvulininkystė. 16 a. antros pusės Valakų reforma prisidėjo prie lietuvių kultūros ilgalaikių tapatumų susidarymo ir išlikimo iki pat 20 amžiaus. Daugiau
gyvensena 12–15 a. lietuviai tapo žemdirbių tauta, kurios pagrindiniai verslai – lydiminė ir pūdyminė žemdirbystė ir gyvulininkystė. 16 a. antros pusės Valakų reforma prisidėjo prie lietuvių kultūros ilgalaikių tapatumų susidarymo ir išlikimo iki pat 20 amžiaus. Daugiau
lietuvių kalendorinių
švenčių papročiai lietuvių gyvensenai nuo seno buvo svarbūs papročiai, susiję su gamtos ir laiko ciklais, kurių ritualinių apeigų eilę galima išreikšti laike (jis priklauso nuo gamtą veikiančių astronominių reiškinių) pasikartojančiu apskritimu arba spirale. Daugiau
švenčių papročiai lietuvių gyvensenai nuo seno buvo svarbūs papročiai, susiję su gamtos ir laiko ciklais, kurių ritualinių apeigų eilę galima išreikšti laike (jis priklauso nuo gamtą veikiančių astronominių reiškinių) pasikartojančiu apskritimu arba spirale. Daugiau
lietuvių krikštynų
papročiai lietuviai nuo seno krikštynas keldavo nuo kūdikio gimimo praėjus savaitei, kartais – ilgesniam laikui. Daugiau
papročiai lietuviai nuo seno krikštynas keldavo nuo kūdikio gimimo praėjus savaitei, kartais – ilgesniam laikui. Daugiau
lietuvių laidotuvių
papročiai žmogaus mirtį lietuviai iki 20 a. antros pusės daugiausia suvokdavo kaip vėlės atsiskyrimą nuo kūno ir perėjimą į mirusiųjų bendruomenę (gyvųjų pareiga buvo mirusįjį įvesdinti). Daugiau
papročiai žmogaus mirtį lietuviai iki 20 a. antros pusės daugiausia suvokdavo kaip vėlės atsiskyrimą nuo kūno ir perėjimą į mirusiųjų bendruomenę (gyvųjų pareiga buvo mirusįjį įvesdinti). Daugiau
lietuvių
mezginiai Lietuvoje nuo seno rankomis – pirštais, megztuve (adata, šaudykle, šeivute), šeivelėmis, vąšeliu, virbalais – iš įvairaus pluošto suktų gijų, virvelių ir ašutų mezgami įvairios paskirties tekstilės dirbiniai. Populiarūs ir 21 amžiuje. Daugiau
mezginiai Lietuvoje nuo seno rankomis – pirštais, megztuve (adata, šaudykle, šeivute), šeivelėmis, vąšeliu, virbalais – iš įvairaus pluošto suktų gijų, virvelių ir ašutų mezgami įvairios paskirties tekstilės dirbiniai. Populiarūs ir 21 amžiuje. Daugiau