Autorius (-ė) Bonifacas Stundžia

A,
a
lietuvių ir kitų kalbų pirmoji abėcėlės raidė. Daugiau
akcentologija
kalbotyros šaka, tirianti atskirų kalbų kirčio (bei jam artimo kito prozodinio elemento – priegaidės) pobūdį, rūšis (tipus) ir funkcijas, t. p. kirčiavimo sistemas ir jų raidą. Daugiau
cirkumfleksas
diakritinis ženklas garsų ypatumams žymėti. Daugiau
cirkumfleksas
indoeuropiečių kalbose – priegaidės atmaina, kuriai senojoje graikų kalboje buvo būdingas krintantis (kylantis ir krintantis) balso tonas. Daugiau
cirkumfleksas
priegaidės ir kirčio ženklas, kuriuo žymima lietuvių kalbos tvirtagalė (tęstinė) priegaidė ir latvių kalbos tęstinė (stieptā) priegaidė. Daugiau
filologija
mokslas, aiškinantis, interpretuojantis tekstus (siaurąja prasme) arba tiriantis vienos tautos ar tautų dvasinę kultūrą, remiantis jų kalba ir literatūra – rašytiniais tekstais (plačiąja prasme). Daugiau
gravis
diakritinis ženklas (`), kuriuo rašte žymima kai kurių kalbų priegaidės arba tonai, t. p. kirtis ir balsių kokybiniai skirtumai. Daugiau
heteroklizė
linksniavimas žodžių (vadinamųjų heteroklitų), paradigmoje turinčių skirtingus istorinius kamiengalius. Daugiau
indoeuropeistika
lyginamosios kalbotyros šaka, tirianti indoeuropiečių kalbų kilmę, raidą, panašumus ir skirtumus, ryšius su kitų šeimų kalbomis (siaurąja tradicine prasme; labai tolimus ryšius su kitų kalbų šeimomis tiria nostratika). Daugiau
laringalų
teorija
fonetiniais kitimais grindžia indoeuropiečių prokalbės balsių kilmę ir raidą. Daugiau