Autorius (-ė) Bonifacas Stundžia
kalbotyros šaka, tirianti atskirų kalbų kirčio (bei jam artimo kito prozodinio elemento – priegaidės) pobūdį, rūšis (tipus) ir funkcijas, t. p. kirčiavimo sistemas ir jų raidą. Daugiau
indoeuropiečių kalbose – priegaidės atmaina, kuriai senojoje graikų kalboje buvo būdingas krintantis (kylantis ir krintantis) balso tonas. Daugiau
priegaidės ir kirčio ženklas, kuriuo žymima lietuvių kalbos tvirtagalė (tęstinė) priegaidė ir latvių kalbos tęstinė (stieptā) priegaidė. Daugiau
mokslas, aiškinantis, interpretuojantis tekstus (siaurąja prasme) arba tiriantis vienos tautos ar tautų dvasinę kultūrą, remiantis jų kalba ir literatūra – rašytiniais tekstais (plačiąja prasme). Daugiau
linksniavimas žodžių (vadinamųjų heteroklitų), paradigmoje turinčių skirtingus istorinius kamiengalius. Daugiau
lyginamosios kalbotyros šaka, tirianti indoeuropiečių kalbų kilmę, raidą, panašumus ir skirtumus, ryšius su kitų šeimų kalbomis (siaurąja tradicine prasme; labai tolimus ryšius su kitų kalbų šeimomis tiria nostratika). Daugiau
teorija fonetiniais kitimais grindžia indoeuropiečių prokalbės balsių kilmę ir raidą. Daugiau