Autorius (-ė) Vytautas Ambrazas

abliatyvas
lotynų, iranėnų senųjų kalbų linksnis, dažniausiai reiškiantis atskirtį. Daugiau
absoliučioji
chronologija
kalbos reiškinių, procesų, pakitimų laiko (datos) nustatymas. Daugiau
absoliutinės
konstrukcijos
su kitomis sakinio dalimis nederinamų ir jų nevaldomų linksnių junginiai su dalyvių (kai kuriose kalbose – ir su daiktavardžių bei būdvardžių) formomis, atliekantys laiko, priežasties ir kitas prijungiamųjų sakinių šalutiniams dėmenims artimas funkcijas. Daugiau
adaptacija
kitų kalbų, vartojančių to paties pagrindo abėcėlę, tikrinių vardų pritaikymas prie savos kalbos rašybos pagal apytikrį tarimą atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsimokslinimą. Daugiau
adesyvas
pašalio esamasis vietininkas, vietininko linksnio atmaina, rodanti daiktą, prie kurio vyksta veiksmas. Daugiau
adstratas
visuma kalbos ypatybių, atsiradusių dėl svetimos kalbos įtakos per ilgą bendravimo ir dvikalbystės laikotarpį. Daugiau
agliutinacija
žodžių formų darymas prie šaknies pridedant vienareikšmius formantus, nesusiliejančius nei su šaknimi, nei tarpusavyje. Daugiau
aktualioji sakinio
skaida
funkcinė sakinio perspektyva, sakinio skirstymas atsižvelgiant į skirtingą jo dalių informacijos krūvį. Daugiau
akūtas
diakritinis ženklas (´), vartojamas žymėti priebalsio minkštumui, tam tikrai balsio kokybei. Daugiau
akuzatyvas
linksnis, indoeuropiečių kalbose dažniausiai reiškiantis veiksmo objektą. Daugiau