Autorius (-ė) Vytautas Ambrazas

aliatyvas
lietuvių kalbos pašalio einamasis vietininkas, vietininko linksnio atmaina, rodanti veiksmo kryptį prie daikto ar asmens. Daugiau
analogija
kalbos vienetų kitimas ar naujų atsiradimas dėl jų santykių perkėlimo į kitą seką. Daugiau
aoristas
indoeuropiečių veiksmažodžio senovinė asmenuojamųjų formų grupė, reiškusi trumpą užbaigtą praeities veiksmą. Daugiau
aplinkybė
sakinio dalis, siejama su tariniu prijungiamuoju ryšiu ir atsakanti į apibendrintos reikšmės prieveiksmiais reiškiamus klausimus (kur, kada, kaip, kiek, kodėl ir kt.). Daugiau
apostrofas
rašybos ženklas (’), rašomas eilutės viršuje pažymėti praleistam balsiui arba atskirti tikrinio vardo kamienui nuo pridėtos galūnės. Daugiau
archetipas
prolytė, lyginamosios kalbotyros metodais rekonstruojama galima pirminė kalbos vieneto (fonemos, morfemos, leksemos, žodžių junginio ar sakinio) forma. Daugiau
argo
socialinių ar profesinių grupių (elgetų, kalinių, moksleivių, sportininkų, studentų ir kitų) savitų žodžių ar posakių, dažniausiai suprantamų tik tai grupei, visuma. Daugiau
artikelis
skirtis, tarnybinis žodis ar afiksas, vartojamas su daiktavardžiais ir žymintis jų apibrėžtumą ar neapibrėžtumą. Daugiau
asmenavimas
konjugacija,veiksmažodžio kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Daugiau
asmeninis
sakinys
vientisinis sakinys, kuris turi išreikštą arba numanomą veiksnį. Daugiau