Autorius (-ė) Vidas Kavaliauskas
kalba indoeuropiečių kalbų šeimos keltų kalbų šakos geilų kalbų grupės kalba. Vartojama Škotijos šiaurės vakaruose ir Hebridų salose (Didžioji Britanija), Kanadoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau
kalba indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų šakos skandinavų kalbų grupės kalba. Daugiausia vartojama Švedijoje (valstybinė kalba) ir Suomijos vakarinėje ir pietinėje dalyse (valstybinė kalba kartu su suomių kalba, daugiausia vartojama Alandų salose), t. p. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Danijoje, Norvegijoje. Europos Sąjungos viena oficialiųjų kalbų. Daugiau
kalba indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų kalbų šakos pietvakarių grupės kalba. Tadžikijoje (turi valstybinės kalbos statusą), Uzbekijoje (Samarkando ir Bucharos regionuose), Pietų Kirgizijoje, Šiaurės Afganistane, Rusijoje. Daugiau
kalba priklauso austroneziečių šeimos malajiečių ir polineziečių šakos okeaniečių kalbų grupės polineziečių kalboms. Vartojama Tahiti ir aplinkinėse salose, Prancūzijos Polinezijoje (kartu su prancūzų kalba turi oficialiosios kalbos statusą). Daugiau
kalbos savarankiška kalbų šeima, anksčiau laikyta kinų ir tibetiečių kalbų šeimos arba austroneziečių kalbų šeimos šaka. Paplitusios Pietryčių Azijoje (Tailandas, Laosas, Vietnamas, Birma, nuo 1989 Mianmaras), Rytų Indijoje ir Pietų Kinijoje. Daugiau
kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų grupei. Daugiausia vartojama Azerbaidžano pietinėje dalyje (Talyšo regione), Irano šiaurinėje dalyje (Gilano provincijos šiaurės vakaruose). Daugiau
kalba afrazijiečių šeimos berberų ir libių kalbų šakos Atlaso grupės kalba. Vartojama kartu su arabų kalba Maroko vidurinėje ir rytinėje dalyse (viena oficialiųjų kalbų) ir Alžyro vakarinėje dalyje. Daugiau