Kalba
komisija valstybės įstaiga, sprendžianti Valstybinės kalbos įstatymo (1995 01 31) įgyvendinimo, kalbos politikos, lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus. Daugiau
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
morfologija lietuvių kalbos vardažodžiai, įvardžiai, dalyviai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami, prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir veiksmažodžių bendratys nekaitomos. Daugiau
morfonologija tiria morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų (fonemų ir prozodemų) kaitas morfemose. Daugiau
rašyba dabartinė lietuvių kalbos abėcėlė turi 32 raides, lietuvių kalbos rašyba yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Daugiau
sintaksė lietuvių kalbos sakinio sandara yra sintetinė. Veiksnys su tariniu yra pagrindinės sakinio dalys, papildinys, pažyminys ir aplinkybės – antrininkės. Daugiau
tarmės aukštaičių ir žemaičių tarmės yra pagrindinės lietuvių kalbos tarmės. Jos skirstomos į patarmes, šios – į šnektas, pašnektes ir dar mažesnes atmainas. Daugiau
žodynas“ akademinis lietuvių leksikografijos leidinys, kuriame pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Daugiau