Kalba
išnykusių bei pasenusių realijų pavadinimai, nepriklausantys aktualiajam žodynui. Daugiau
prasminį savarankiškumą turinčių žodžių formų ir jų junginių atribojimas nuo kitų sakinio dalių intonacija, rašte – skyrybos ženklais. Daugiau
nekaitomas žodis, tiesiogiai perteikiantis ar mėgdžiojantis veiksmo sukeltą garsą, vaizdą, kartais ir pojūtį. Daugiau
kalbos indoeuropiečių mirusių kalbų grupė. Vartotos daugiausia Vidurio ir Pietų Italijoje. Daugiau
kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Italijos, San Marino valstybinė kalba, Šveicarijos, Vatikano viena oficialiųjų kalbų. Daugiau
kalba kartu su giminingomis čiukčių ir koriakų kalbomis (nors gerokai nuo jų ir skiriasi) sudaro atskirą grupę, dažniausiai skiriamą prie paleoazijiečių kalbų. Daugiau