Kalba

A
B
C
Č
D
E
F
G
H
I
Į
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
V
Z
Ž
pozicija
kalbos elemento – fonemos, morfemos, sintagmos – vieta šnekos atkarpoje arba jos dalyje. Daugiau
prakritai
vidurinės indų kalbos ir tarmės, davusios pradžią visoms dabartinėms indoeuropiečių indų šakos kalboms. Daugiau
prancūzų
kalba
priklauso indoeuropiečių šeimos romanų kalbų šakos kalboms. Valstybinė Prancūzijos, Monako, Belgijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, Kanados, Haičio kalba. Daugiau
pravardė
neoficialus asmenvardis, kuris įvardija ar apibūdina žmogų pagal tam tikras jo ypatybes. Daugiau
predikacija
požymio (predikato) priskyrimas vienam ar keliems mąstomiems dalykams (argumentams). Daugiau
predikatyvas
vardažodžio ar įvardžio forma, einanti vardine tarinio dalimi. Daugiau
prepozicija
žodžio vieta prieš kitą su juo susijusį žodį. Daugiau
preteritas
veiksmažodžio būtasis laikas, reiškiantis su dabartimi nesiejamą praeities veiksmą, arba visas veiksmažodžio būtųjų laikų kompleksas. Daugiau