Lietuvos istorija
Liublino unijos (14 a. pabaiga–1569: institucinės monarchijos laikotarpis) 1385 Krėvos sutartimi prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės unija, iš esmės pakeitusi Lietuvos istoriją. Daugiau
Liublino unijos (1569–1795) 1569 Liublino unija su Lenkija sudariusi federacinę Abiejų Tautų Respubliką, valdomą bendro valdovo ir Seimo, LDK išlaikė savarankišką valstybės organizaciją (teritoriją, administraciją, iždą, mokesčius, teisę, teismus, kariuomenę). Į 17 a. vidurio–18 a. pradžios karų, didikų interesų skatinamos bajorų savivalės susilpnintos valstybės reikalus ėmė kištis kaimynės. Daugiau
dvaro iždas didžiojo kunigaikščio dvaro finansinių išteklių, brangenybių visuma; ją tvarkanti institucija. Daugiau
karininkų šeimų moterų sąjunga visuomeninė moterų organizacija, veikusi 1925–1940 veikusi Kaune, nuo 2000 veikianti Vilniuje. Daugiau
administracinis teritorinis suskirstymas pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo kunigaikštystės. 14 a. antroje pusėje pradėtos kurti seniūnijos, 15 a. – apskritys (pavietai), 1413 įkurtos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Po Liublino unijos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos. Daugiau
centro deputacija 1794 sukilimo Lietuvoje vadovaujamoji institucija. Daugiau
Kunigaikštystės gyventojai 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje Lietuva jau buvo tankiai gyvenamas kraštas, gyventojų daugėjo dėl natūralaus jų prieaugio ir teritorijos plėtotės. Daugiau
Kunigaikštystės kariuomenė 12 a. antroje pusėje–13 a. pradžioje karius telkė kiekviena žemė, kariuomenė buvo šaukiama esant reikalui. Nuolatinės buvo kunigaikščių kariaunos. Nuo 13 a. pabaigos kūrėsi pilių gynybinė sistema. Nuo 14 a. pabaigos–15 a. LDK kariuomenės pobūdis kito – imta kurti bajorų šauktinę kariuomenę. Daugiau