Lituanistika

1
2
7
A
Ą
B
C
Č
D
E
F
G
H
Į
Y
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ū
V
W
X
Z
Ž
„Senovė“
Lietuvos tęstinis leidinys, 1935–1938 ėjęs Kaune. Daugiau
„Senovės
dienos“
kraštotyros šventė, rengta 20 a. 4 dešimtmetyje Alytaus apskrityje. Pirmąją Senovės dienų šventę 1935 06 09–10 Merkinėje surengė Dzūkų kraštotyros draugija (įsteigta 1934 Alytuje) ir Merkinės inteligentija; ta proga Alytuje įkurtas Dzūkų muziejus (dabar Alytaus kraštotyros muziejus). Daugiau
Senovės paminklų
apsaugos referentūra
Lietuvos kultūros paveldo paminklų apsaugos institucija, veikusi 1934–1936. Daugiau
Senųjų Macelių
pilkapynas
yra Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Baltosios Vokės seniūnijoje, apie 0,7 km į vakarus nuo Senųjų Macelių kaimo. Daugiau
Senųjų Trakų
piliavietė
yra Senųjų Trakų (Trakų rajono savivaldybės teritorija, Senųjų Trakų seniūnija) pietryčiuose esančioje kalvoje. Daugiau
Septyniolikos tūkstančių
memorandumas
Lietuvos tikinčiųjų 1971 pareiškimas SSKP Centro komiteto generaliniam sekretoriui. Daugiau
septynmetė
mokykla
bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pakopa, 1922–1958 veikusi SSRS. Daugiau
Septintasis
fortas
Kauno tvirtovės fortifikacinis įrenginys Žaliakalnyje. Pradėtas statyti 1883, baigtas 1889. Paskutinis Rusijos imperijos mūrinis fortas. 2011 atidarytas lankytojams. Daugiau
Septintasis pėstininkų
pulkas
Lietuvos karinis dalinys 1919–1940. Daugiau
Serafinas Laurynas
Kušeliauskas
19 a. lietuvių vertėjas, leidėjas, knygnešys. 1887 leido ir finansavo laikraštį Šviesa, įsteigė fondą Knyginis amžinas bankas lietuviškos rašliavos. Išvertė iš lenkų kalbos ir sukompiliavo religinių, didaktinių raštų, hagiografinių pasakojimų. Daugiau
„Serbenta“
lietuvių liaudies ratelis. Daugiau
Serdokai
kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, Šeimenos seniūnijoje, 2 km į pietryčius nuo Vilkaviškio. Daugiau
Seredžiaus piliakalnis
ir kapinynai
yra Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus seniūnijoje. Piliakalnis vadinamas Palemono kalnu. Čia stovėjo 14 a. lietuvių pilis Pieštvė. Daugiau
Seredžiaus
piliavietė
yra Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus seniūnijoje, 700 m į pietryčius nuo Seredžiaus piliakalnio. Vadinama Palocėlių piliaviete. Daugiau
Seredžiaus šv. Jono
šaltinis
šventvietė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus šiaurės vakarinėje dalyje, 0,36 km į šiaurės rytus nuo Seredžiaus piliakalnio. Daugiau