Lituanistika
lietuvių išeivijos
literatūra daugiausiai pradėta kurti po II pasaulinio karo Vokietijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ryškiausios žemininkų (K. Bradūnas, M. Katiliškis, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas) ir vadinamųjų bežemių (Liūnė Sutema, A. Mackus) generacijos. Daugiau
literatūra daugiausiai pradėta kurti po II pasaulinio karo Vokietijoje, vėliau – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ryškiausios žemininkų (K. Bradūnas, M. Katiliškis, H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas) ir vadinamųjų bežemių (Liūnė Sutema, A. Mackus) generacijos. Daugiau
lietuvių išeivijos
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
vaikų literatūra žymiausi lietuvių išeivijos vaikų literatūros autoriai – Stepas Zobarskas, Vytė Nemunėlis, Petronėlė Orintaitė. Daugiau
Lietuvių kalbos
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
draugija visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu. Daugiau
lietuvių kalbos
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
fonologija bendrinės lietuvių kalbos fonologinę sistemą sudaro fonemos ir prozodemos. Daugiau
Lietuvių kalbos
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
institutas 1952–1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, valstybinė mokslo institucija, lietuvių kalbos mokslinių tyrinėjimų, t. p. žinių apie lietuvių kalbą ir jos mokslinius tyrinėjimus sklaidos centras. Daugiau
Lietuvių kalbos
komisija valstybės įstaiga, sprendžianti Valstybinės kalbos įstatymo (1995 01 31) įgyvendinimo, kalbos politikos, lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus. Daugiau
komisija valstybės įstaiga, sprendžianti Valstybinės kalbos įstatymo (1995 01 31) įgyvendinimo, kalbos politikos, lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus. Daugiau
lietuvių kalbos
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
leksika labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Lietuvių kalbos leksiką sudaro senieji, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, skoliniai, paveldėtų žodžių ir skolinių pagrindu sudaryti naujadarai. Daugiau
lietuvių kalbos
morfologija lietuvių kalbos vardažodžiai, įvardžiai, dalyviai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami, prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir veiksmažodžių bendratys nekaitomos. Daugiau
morfologija lietuvių kalbos vardažodžiai, įvardžiai, dalyviai linksniuojami, veiksmažodžiai asmenuojami, prieveiksmiai, prielinksniai, dalelytės, jungtukai, jaustukai ir ištiktukai, t. p. ir veiksmažodžių bendratys nekaitomos. Daugiau
lietuvių kalbos
morfonologija tiria morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų (fonemų ir prozodemų) kaitas morfemose. Daugiau
morfonologija tiria morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų (fonemų ir prozodemų) kaitas morfemose. Daugiau
lietuvių kalbos
rašyba dabartinė lietuvių kalbos abėcėlė turi 32 raides, lietuvių kalbos rašyba yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Daugiau
rašyba dabartinė lietuvių kalbos abėcėlė turi 32 raides, lietuvių kalbos rašyba yra morfonologinė, arba morfologinė, bet yra ir fonologinės bei istorinės (tradicinės, daugiausia balsių rašyba) rašybos elementų. Daugiau
lietuvių kalbos
sintaksė lietuvių kalbos sakinio sandara yra sintetinė. Veiksnys su tariniu yra pagrindinės sakinio dalys, papildinys, pažyminys ir aplinkybės – antrininkės. Daugiau
sintaksė lietuvių kalbos sakinio sandara yra sintetinė. Veiksnys su tariniu yra pagrindinės sakinio dalys, papildinys, pažyminys ir aplinkybės – antrininkės. Daugiau