Menas
architektūra pasaulio paveldo vertybės – Moldavijos cerkvės, Horezu vienuolynas, Transilvanijos kaimai su įtvirtintomis cerkvėmis (visi nuo 1993), dakų tvirtovės Orăştijės kalnuose Transilvanijoje, Maramureşo regiono medinės cerkvės, Sighişoaros istorinis centras (visi nuo 1999). Daugiau
choreografija Populiarūs grupiniai liaudies šokiai hora, sirba, brijus, poriniai invirtita, ardeliana, briaza. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje gastroliuojančių italų, vokiečių, prancūzų trupių operos spektakliuose būta divertismentinių šokių. 1818 Bukarešte pastatyto teatro Raudonasis fontanas operų spektakliuose buvo baleto scenų. 1869 pastatytas pirmasis nacionalinis baletas L. Wiesto Auksinė princesė. 1877 Bukarešte įkurta Choreografijos mokykla. Daugiau
dailė Rumunijos teritorijoje rasta neolito laikotarpio dirbinių – įvijinių apyrankių, karolių, amuletų, gausiai ornamentuotos keramikos, molinių statulėlių. Daugiau
kinas 1896 Bukarešte pirmą kartą parodyti brolių A. ir L. Lumière’ų trumpametražiai filmai, 1897 – prancūzų operatoriaus P. Menu sukurti pirmieji kraštotyriniai filmai apie Rumuniją. 1909 Bukarešte atidaryta pirmoji tik kinui rodyti pritaikyta salė. 20 a. 2 dešimtmečio pradžioje sukurti pirmieji vaidybiniai filmai Lemtinga meilė (1911, režisierius G. Brezeanu) ir Rumunijos nepriklausomybė (1912, režisavo aktorius A. Demetriade). Daugiau
muzika liaudies muziką paveikė Bizantijos, vengrų, slavų, romų, nuo 1415 (rumunams patekus į Osmanų imperijos priklausomybę) – ir turkų muzika. Profesionalioji muzika klostėsi Rumunijos stačiatikių bažnyčiose ir vienuolynuose, didikų rūmuose, bajorų dvaruose, miestelėnų ir inteligentų namuose. Daugiau
teatras Teatro elementų turėjo šeimos ir kalendorinių švenčių apeigos, žaidimai. 15–16 a. statyta liturginės dramos. 17–18 a. kunigaikščių ir didikų rūmuose vaidino skomorochai, pasirodymus rengė klajojančios vokiečių ir italų aktorių trupės. Savitai teatras plėtojosi Transilvanijoje, kuri iki 1918 buvo Austrijos‑Vengrijos dalis. 1816 Jasuose pastatyta J.‑P. C. de Floriano pastoralė Mirtilas ir Chloja, 1819 Bukarešte – Euripido Hekabė. Daugiau