Menas
architektūra liaudies architektūros formos būdingos kaimo sodyboms, medinei dvarų, sakralinei architektūrai. Pirmasis Lietuvoje plitęs stilius – gotika. Išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys – Vilniaus istorinis centras (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994). Daugiau
1918–1940 pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais reikšmingų statybų nevykdyta. Statybos paspartėjo nuo 1925; daugiausia statyta laikinojoje sostinėje Kaune. Architektūroje plito retrospektyvizmas, tautinis stilius, modernizmas. Daugiau
1945–1990 po II pasaulinio karo architektūroje plito pseudoistorizmas, 7–8 dešimtmetyje – racionalizmas. Didžiuosiuose miestuose suprojektuota raiškių visuomeninių, kurortuose – rekreacinės architektūros pastatų. Vilniuje ir Kaune pastatyta savitų gyvenamųjų rajonų. Daugiau
po 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti statyti naujų tipų pastatai. Suprojektuota aukštybinių pastatų, originalių modernios architektūros privačių gyvenamųjų namų. 20 a. pabaigos architektūrai būdinga postmodernizmo bruožai, blizgūs stiklo, metalo, marmuro paviršiai. Daugiau
muziejus veikė 1968–2006 Vilniuje Šv. Mykolo bažnyčioje ir Bernardinių vienuolyne. Daugiau
baletas 16–18 a. šokių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklinių teatrų vaidinimuose. Baleto trupes turėjo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras. Vilniaus Žemutinės pilies teatre (1635–1648) veikė ir baleto trupė. 1921 Kaune O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuviško baleto studiją. 1925 12 04 įvyko pirmasis baleto spektaklis – L. Delibes’o Kopelija (baletmeisteris P. Petrovas). Daugiau
muzika 17 a. pirmoje pusėje Vilniuje Žemutinės pilies teatre pastatytos trys šiai scenai sukurtos operos: Il ratto di Helena (Elenos pagrobimas 1636), Andromeda (1644), Circe delusa (Apviltoji Kirkė 1648). Daugiau
dailė pradėjo plisti po krikščionybės priėmimo (1387 – Aukštaitijoje, 1413 – Žemaitijoje). Daugiau