Menas

2
4
A
Ą
B
C
Č
D
E
É
F
G
H
I
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
P
Q
R
S
Ş
Ś
Š
T
U
Ū
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ζ
О
YI
YU
Indijos
muzika
skiriama klasikinė, religinė, populiarioji, teatro, šokio ir šiuolaikinė muzika. Klasikinė indų muzika – viena seniausių ir sudėtingiausių muzikos sistemų pasaulyje. Daugiau
Indijos
teatras
Indijos klasikinis teatras susiformavo 5–1 a. pr. Kr., suklestėjo 1–9 a. po Kristaus. Šio teatro ypatybės buvo suformuluotos dramaturgijos traktate Natjašastra (apie 2 a. pr. Kr.–2 a. po Kr.). Aktorių vaidybos technika buvo grindžiama hasta (pirštų padėtis, kurių kiekviena reiškia žodį, frazę ar sąvoką), akių, veido raumenų ir kitų kūno dalių judesių sistema. Daugiau
Indonezijos
architektūra
pasaulio paveldo vertybės – Borobuḍuro budistų šventykla, Loro Jonggrango hinduistų šventyklų kompleksas Prambanane (abu nuo 1991), Balio provincijos ryžių terasų ir vadinamųjų vandens šventyklų sistema (nuo 2012). Daugiau
Indonezijos
choreografija
Pirmaisiais amžiais po Kristaus šalyje įsigalėjus hinduizmui ir budizmui Indonezijos šokis įgavo Indijos šokio elementų. Svarbiausi šokio centrai – Bali ir Javos salos. Dažniausiai šokiams pritaria gamelanas (liaudies instrumentų orkestras). Daugiau
Indonezijos
dailė
seniausi salyno dailės paminklai – iš neolito laikotarpio (olų tapyba Sulawesi saloje, apie 2000 pr. Kr., ornamentuota keramika, kirvukai iš pusbrangių akmenų). Daugiau
Indonezijos
kinas
1926 olandų režisierius G. Kruegeris sukūrė pirmąjį vaidybinį filmą Lutung Kasarung. 3 dešimtmetyje Indonezijoje veikė kinų kino bendrovės. 1932 pradėti kurti garsiniai filmai. Režisieriai, operatoriai dažniausiai buvo iš Europos, Kinijos, vaidino Indonezijos teatro aktoriai. Daugiau
Indonezijos
muzika
skiriama ritualinė, religinė, klasikinė rūmų, teatro bei šokio ir buitinė muzika. Šalyje susiklostė viena seniausių ir savičiausių Pietryčių Azijos klasikinės muzikos tradicijų. Jai įtakos turėjo Indijos, Kinijos, Kambodžos, Tailando ir Centrinės Azijos muzika. Daugiau
Indonezijos
teatras
Senovėje Indonezijos teatro vaidinimai buvo religinių ceremonijų ir ritualų sudėtinė dalis. Nuolatiniai teatrai veikė aukštuomenės rūmuose, t. p. priklausydavo ir dalangams (pagrindinis lėlininkas ir pasakotojas). Nuo vidurinių amžių grojo gamelanas (liaudies instrumentų orkestras). Svarbiausi tradicinio teatro žanrai: šešėlių teatras, marionečių teatras, pieštų paveikslėlių teatras, t. p. aktorių atliekami vaidinimai: su kaukėmis ir be kaukių. Daugiau