Menas
choreografija Viduriniais amžiais šokta lendlerio įvairios atmainos, per Užgavėnių, misterijų vaidinimus, amatininkų cechų šventes – rateliai. Nuo 17 a. pradžios vokiečių kunigaikščių ir hercogų rūmuose rengti baleto spektakliai. 18 a. daugelyje Vokietijos operos teatrų dirbo kviestiniai baletmeisteriai. 1638 Saksonijos kunigaikščio rūmuose Dresdene G. Möhlichas pastatė H. Schützo operą baletą Orfėjas ir Euridikė. 18 a. viduryje Vokietijos baleto reformą paskatino J.‑G. Noverre’o veikla. Daugiau
dailė seniausi radiniai – iš paleolito. Žymūs Karolingų ir Otonų renesansų dailės kūriniai. Klestėjo gotika, vadinamasis Šiaurės renesansas ir kiti stiliai. 20 a. pradžioje Vokietijoje susiformavo ir čia labiausiai buvo išplėtotas ekspresionizmas. Šiuolaikinei dailei būdinga įvairovė. Nuo 1955 Kasselyje rengiama viena svarbiausių tarptautinių dailės parodų Documenta. Daugiau
kinas 1895 11 01 Berlyne išradėjai M. ir E. Skladanowskiai savo sukurtu bioskopu surengė pirmą viešą trumpametražių filmų seansą. 1896 O. Messteris pradėjo kino kamerų ir projektorių gamybą, įkūrė pirmą Vokietijoje kino bendrovę. Pirmieji svarbesni vaidybiniai filmai: Prahos studentas (1913, danų režisierius S. Rye), Golemas (1914, režisieriai H. Galeenas ir P. Wegeneris). Daugiau
muzika nuo seno liaudies dainas populiarino klajojantys muzikantai (vagantai, špylmanai). Vienos ankstyviausių žinių apie profesionaliąją muziką siejamos su benediktinės Hildegardos Bingenietės (1098–1179), kuri kūrė bažnytines giesmes pagal savo tekstus, vardu. Daugiau
teatras Viduriniais amžiais miestuose vaidinimus rengė špylmanai. Populiarios buvo liturginės dramos, nuo 13 a. paplito misterijos, mirakliai, farsai. 15–16 a. meisterzingeriai rengė fastnachtšpylius. 15–18 a. buvo populiarūs liaudies teatro vaidinimai su Hansvurstu. 17 a. viduryje atsirado vokiečių aukštaičių trupės. 1685–1690 garsėjo vokiečių teatro reformatoriumi vadinamo J. Velteno vadovaujama pirmoji profesionali Įžymioji trupė. Daugiau