Menas
architektūra miesto planas spindulinis, savaiminės raidos, iš esmės susiklostęs iki 19 a. pabaigos. Daugiau
architektūra pasaulio paveldo vertybės – Šv. Sofijos soboras Kijeve ir Kijevo Pečorų laura (nuo 1990), Lvovo istorinis centras (nuo 1998), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2005), Bukovinos ir Dalmatijos metropolitų rezidencija Černivcuose (nuo 2011), Chersonesas ir jo apylinkės, Karpatų regiono medinės cerkvės (visi nuo 2013). Daugiau
choreografija Choreografijos elementų turėjo rytų slavų darbo dainos, apeigos, 17–18 a. baleto elementų – mokyklinio teatro spektaklių šokio intermedijos. 18 a. 9 dešimtmetyje Miesto teatre Charkove parodyti pirmieji baleto divertismentai. 18 a. pabaigoje plitę baudžiauninkų teatrai turėjo ir baleto trupes. 19 a. 2–4 dešimtmetyje Charkove, Kijeve, Odesoje rengti baleto divertismentai ir spektakliai. 20 a. 2–3 dešimtmetyje Kijeve, Charkove ir Odesoje pastatyta rusų ir užsienio kompozitorių baletų. Daugiau
dailė seniausi dailės paminklai – paleolito laikotarpio antropomorfiniais ir zoomorfiniais motyvais dekoruoti papuošalai, neolito skulptūriniai totemai su geometriniu ornamentu, keramikos dirbiniai. Daugiau
kinas 1911 D. Sachnenko režisavo ir nufilmavo pirmąjį ilgametražį vaidybinį filmą Zaporožės sečė. 1919 įkurta Odesos kino studija, 1928 Kijeve – vaidybinių filmų studija (nuo 1957 O. Dovženkos). Itin reikšmingi buvo ir pasaulyje Ukrainos kiną išgarsino režisierius O. Dovženko (laikomas Ukrainos poetinio kino pradininku) nebylieji filmai Zvenigora (1928), Arsenalas (1929), Žemė (Zemlia 1930). Daugiau